Vasario 22 dieną Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos Žemaičių Naumiesčio filiale naumiestiškiai ir svečiai paminėjo žinomo Šilutės rajono kraštotyrininko, pedagogo, istoriko, Žemaičių Naumiesčio muziejaus įkūrėjo Benedikto ORENTO 95-ąsias gimimo metines.
Prisiminimų popietę pradėjo Žemaičių Naumiesčio gimnazijos skaitovės Ema ir Rugilė, kurių skaitomi tekstai privertė susimąstyti apie bėgantį laiką, atmintį, sutiktus žmones. Muziejininkė Valentina Pielikienė, pristatydama virtualią parodą „Nedylantys pėdsakai Žemaičių Naumiesčio žemėje“, susirinkusiuosius pakvietė prisiminti B.Orento biografiją, jo įvairiapusę asmenybę, nuveiktus darbus.
B.Orentas gimė 1922 metų vasario 5-ąją Kauno apskrityje, Veliuonos valsčiuje, Spruktų kaime. Augo gausioje valstiečių šeimoje. Benediktas buvo vos dviejų metukų, kai dėl sunkių gyvenimo sąlygų mirė mama, o po poros metų – tėvas.
Baigus pradinę mokyklą toliau mokytis nebuvo lėšų. Todėl B.Orentas parašė laišką JAV lietuvių laikraščiui, kuriame paprašė geradarių „padėti mokslą pasiekti“. Į jo kreipimąsi atsiliepė ir mokslus padėjo baigti Vilis Podgaiskis iš Kuršėnų. 1941 metų pavasarį B.Orentas baigė gimnaziją, 1956 metais – Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą ir įgijo istorijos mokytojo kvalifikaciją.
Dirbo Šilalės, Švėkšnos gimnazijose, Klaipėdos suaugusiųjų vakarinėje, Šilutės vidurinėje mokyklose. 1952 metais darbą pradėjo Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje ir tais pačiais metais įkūrė kraštotyros būrelį, 1962 metais – Žemaičių Naumiesčio muziejų.
Mokytojas daugelį metų muziejuje dirbo negaudamas už tai jokio atlygio. 1997 metais jis įkūrė Žemaičių Naumiesčio kraštiečių draugiją, kurios pirmininku buvo daugelį metų. B.Orentas buvo ir vietos literatų rinktinės „Mes dainuojam prie Šusties“ išleidimo iniciatorius, daug dirbo skatindamas moksleivius ir vietos gyventojus rinkti bei saugoti krašto kultūrinį ir istorinį paveldą. Jo dėka muziejuje sukaupta ir saugoma apie 20 tūkstančių eksponatų.
Už krašto istorijos puoselėjimą 1998 metais kraštotyrininkas apdovanotas Šilutės savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premija, tais pačiais metais jam suteiktas Žemaičių Naumiesčio Garbės piliečio vardas. Už ilgametį darbą saugant krašto paveldą 2001 metais muziejaus įkūrėjui pareikšta Šilutės rajono mero Arvydo Jako padėka.
Palaužtas ligos 2005 metų gegužės 25 dieną B.Orentas mirė.
Įsitikinome, kad prisiminimai apie B.Orentą tebėra gyvi. Apie jo patrauklią asmenybę prisiminimais dalijosi šeimos nariai, buvę kolegos, mokiniai. Sūnus Algirdas Orentas priminė, kad muziejus buvo kuriamas gūdžiais sovietiniais laikais, kad jame sukaupta gausybė eksponatų, ir nusistebėjo, kad dabar jis vadinamas tik ekspozicija…
Prisimindamas savo buvusį mokytoją kaip linksmą, turintį subtilų humoro jausmą, be galo atsidavusį ir mylėjusį savo darbą, Stasys Mėlinauskas sakė, kad mes galbūt nesuvokiame tikrosios jo veiklos vertės ir prasmės. Plėtodamas savo mintį, jis pacitavo dar 2005 metais Kraštiečių draugijos nutarimą Žemaičių Naumiesčio muziejų pavadinti Benedikto Orento vardo muziejumi. Deja…
Pasibaigus popietei šeimos nariai padėkojo renginio organizatoriams – muziejininkei V.Pielikienei, bibliotekininkėms Danutei Bružienei ir Nijolei Rimkienei bei visiems susirinkusiesiems už galimybę prisiminti B.Orento asmenybę ir jo prasmingus darbus.