Penktadienis buvo didelė šventė daugiau nei 600 skaityti mėgstančių visos Žemaičių Naumiesčio apylinkės žmonių – miestelyje duris atvėrė į naujas patalpas persikėlusi biblioteka.
Žinoma, tai buvo šventė ir ilgametėms vietos bibliotekininkėms Nijolei Rimkienei bei Danutei Bružienei, ir visam 22 filialus turinčios Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotojų kolektyvui.
Apie 15 tūkstančių egzempliorių knygų turinčios Žemaičių Naumiesčio bibliotekos lankytojai nuo šiol jas rinksis ir kitomis inovatyviomis paslaugomis naudosis šviesiose 200 kvadratinių metrų patalpose. O atidarymo šventės „Ta pati, bet kitokia… biblioteka“ metu skaitytojai neslėpė džiaugsmo, kad, anot jų, restauruotame miestelio pastate įrengtos patalpos pagaliau bus naudojamos žmonių labui.
Senąsias patalpas „išaugo“ kaip marškinėlius
Žemaičių Naumiesčio biblioteka – viena seniausių Šilutės rajone, ji įkurta 1937 metais ir nuo penktadienio veikia jau penktosiose patalpose.
Gausiai susirinkusiems į atidarymą svečiams jos istoriją trumpai priminusi N.Rimkienė pasakojo apie čia vykstančius renginius, kuriuose nuolat lankosi menininkai, poetai, rašytojai, tautodailininkai, folkloro puoselėtojai.
Jau daug metų ši biblioteka yra ir po visą pasaulį išsibarsčiusius kraštiečius sutraukianti vieta – rudenį čia vyksta jų, suvažiuojančių į Dagotuvių šventę, sueigos.
Žemaičių Naumiesčio biblioteką nuolat lanko apie 615 skaitytojų, iš jų – apie porą šimtų vaikų. Čia atgaivą sielai randa ir daugiau nei 60 apylinkės senjorų. Iki šiol visi jie savo žinių troškulį malšino žengdami į greta esančiame Žemaičių krašto etnokultūros centre buvusią biblioteką. Tačiau tenykštės patalpos nebeatitiko šiandienos reikalavimų bibliotekai: labai trūko vietos ir knygoms, ir lankytojams, buvo šalta. Anot bibliotekininkių, jų biblioteka jau tiesiog išaugo iš tų „per mažų marškinėlių“.
Vykdo modernius projektus
Daugiau nei po 20 metų Žemaičių Naumiestyje dirbančios N.Rimkienė ir D.Bružienė siekia, kad biblioteka būtų ne vien tradicinių renginių vieta. „Norime būti inovatyvios, mūsų siekis – kad į biblioteką ateitų, čia būtų ir norėtų sugrįžti“, – kalbėjo bibliotekininkės. Ir visus susirinkusiuosius kvietė: „Nepraeikite pro šalį“.
Bibliotekininkės nuolat sumano naujovių. Viena jų – neseniai pradėta teikti neformalaus švietimo paslauga, pavadinta „Senosios knygos pasakojimai“. Tų pasakojimų, kuriuos veda vietos gimnazijos bibliotekininkė Ksevera Toliušienė, metu net XIX a. išleistos knygos pristatomos vaikams. Praktika parodė, kad jie labai laukia šių užsiėmimų, todėl projektas bus tęsiamas ir šiemet.
Jau vykdomas ir Kultūros tarybos finansuotas projektas „Knygnešių kelias interaktyvioje erdvėje“, gauti 5000 eurų interaktyviai lentai pirkti. Projektą baigus, Dagotuvių šventės dieną jis bus pristatytas bendruomenei, tuomet virtualiai pasivaikščioti vietos knygnešių keliais galės kiekvienas lankytojas.
„Gražu“, – įvertino kone kiekvienas naumiestiškis, penktadienį žengęs į naująsias bibliotekos patalpas. O susirinko jų čia tiek, kad sunku buvo rasti laisvą vietelę – anot rajono mero Vytauto Laurinaičio, ne mažiau, nei miestelyje susirenka per Mykolines.
Išties gražu ir erdvu dabar naujuosiuose naumiestiškių knygos namuose. Čia stovi šviesūs nauji baldai, kuriuos gamino šilutiškių įmonė „Virekta“, moderni kompiuterinė įranga. Atidarymo šventės dalyviai buvo pakviesti ir į parodoms skirtą erdvę, kur tądien atidaryta tarptautinio Renatos Lūšis vardo akvarelės plenero dalyvių darbų paroda. Čia nuolat bus pristatomos profesionalusis ir tautodailininkų menas, pačių naumiestiškių kūryba.
Žemaičių Naumiestis pralenkė Pagėgius ir Šilutę
Renginio vedėja Sonata Vilčiauskienė perkirpti bibliotekos atidarymo juostelę pakvietė Seimo pirmininkės pavaduotoją Kęstą Komskį, merą V.Laurinaitį, Žemaičių Naumiesčio seniūną Joną Budrecką, bendruomenės pirmininkę Vilmą Bartušienę ir F.Bajoraičio bibliotekos l.e.p. vadovę Laimą Dumšienę.
K.Komskis sakė, kad naujoji naumiestiškių biblioteka kur kas erdvesnė ir mielesnė nei jo vaikystės knygų namai. Akivaizdu, kad ir vietiniams labai miela, antraip, anot svečio, jų čia nebūtų tiek susirinkę, nes „varu varomi nesusirinktų“. Jis dovanojo naujakuriams knygų ir patarė išleisti knygą ir apie iškiliausius savojo krašto žmones.
V.Laurinaitis pastebėjo, kad šios įstaigos visa apylinkės bendruomenė laukė jau seniai, ir pasidžiaugė, kad naumiestiškės bibliotekininkės sugebėjo susitarti su bendruomene ir gavo daugiau patalpų, nei joms buvo skirta pradžioje. Jis linkėjo, kad moderni biblioteka tarnautų ir mokytojams, būtų pamokų vedimo vieta, o bibliotekininkėms dovanojo laikrodį, kad šios, daug dirbdamos, neužmirštų, kada namo reikia išeiti.
Seniūnas J.Budreckas prisiminė, jog ši biblioteka kraustėsi jau 4 kartus, dar teko iškęsti ir remontą. Bet dabar miestelis, anot seniūno, turi tokią biblioteką, kokios neturės nei Pagėgiai, nei Šilutė. Jis džiaugėsi, kad bibliotekoje netrūksta knygų, o bibliotekininkės „moka ir skaitytojų susiveikti“.
Bibliotekos šeimininkes sveikino bendruomenės ir jaunimo, Gerumo namų atstovai, pasistengti, kad joms nepritrūktų lankytojų, žadėjo ugdymo įstaigų vadovai. O Žemaičių krašto etnokultūros centro darbuotojai prisipažino, jog anksčiau su bibliotekininkėmis gyveno „kaip komunaliniame bute“, tačiau šiandien džiaugiasi ne todėl, kad jos išsikėlė, o todėl, kad joms dabar geriau.
Balto pavydo neslėpė ir grupė Šilutės bibliotekininkų, o L.Dumšienė juokavo, kad Šilutės biblioteka jau išties prastesnė nei naumiestiškių. Tačiau nėra to blogo, kas į gera neišvirstų – Šilutės bibliotekininkai džiaugiasi, kad dabar į Žemaičių Naumiestį ir tarptautinius partnerius galės atvežti.