Kokiu skysčius aplieti žvyrkeliai? – toks klausimas kilo neabejingam skaitytojui, kuris prieš savaitę pasivažinėjo Pagrynių kaimo gatvėmis.
Vėliau panašaus klausimo sulaukėme ir iš kitų Šilutės seniūnijos kaimų gyventojų. Visgi pradėję aiškintis situaciją kriminalo neaptikome, priešingai – paaiškėjo pozityvus ir modernus dalykas.
Įtarėme ir nevalyvumą, ir piktybiškumą
Aplinkai neabejingas mūsų skaitytojas į redakciją atkeliavo su fotoaparatu, kuriuo jau buvo užfiksavęs jam nerimą sukėlusią situaciją Pagryniuose. „Kas išpilta šiose gatvėse?“ – to klausdamas vyriškis rodė nuotraukas, kuriose akivaizdžiai matomi šlapi žvyruoto kelio ruožai. Jis tikino tą patį matęs ir keliose kitose kaimo gatvėse.
Pašnekovas neslėpė net ir bandęs liežuviu lyžtelėti jam įtarimą sukėlusios vietos akmenėlius, ir buvo nustebęs, kuomet burnoje pajuto sūrų skonį. „Gal čia koks nevalyvas ūkininkas iš netvarkingo traktoriaus kokias skystas trąšas ar dar ką nors išliejo? Arba kas nors kokią kitą nuodingą medžiagą išlaistė?“ – tai jau klausimai, kuriuos svarstėme kartu su pašnekovu.
Naujas kovos su dulkėmis būdas
Tačiau realybė pasirodė esanti kur kas proziškesnė. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės agentūros vedėją laikinai pavaduojantis Pagėgių agentūros specialistas Darius Rumšas netruko išsiaiškinti, kad tai naujausias kelių laistymo būdas. Jie laistomi druskingu vandeniu, mat toks vanduo gerai suriša dulkes.
Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus patikslino, kad tokiu sūrymu jau palaistyti kai kurie ir kitų seniūnijos kaimų – Užlieknių, Sausgalvių – keliai, taip pat kelios Naujakurių gatvelės. O Savivaldybės Ūkio skyriuje sužinojome, jog kituose rajonuose tokiu būdu šalia žvyrkelių gyvenantys žmonės nuo dulkių gelbstimi jau keli metai. Šilutiškiai naujovės ėmėsi pirmą kartą. 
Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Oželis sakė, kad tokią paslaugą teikia AB „Kelių priežiūra“, kuri anksčiau vadinosi „Regiono kelių valdyba“. Druskingas vanduo daug geriau nei paprastas suriša dulkes, ir jo efektas, jeigu nelyja, pasak M. Oželio, jaučiamas apie mėnesį. Lyjant poveikis kiek trumpesnis. T.y., tiek laiko šalia žvyruotų kelių gyvenantys žmonės gyvena švaresnėje aplinkoje, jie gali ir skalbinius kiemuose džiaustyti, ir vaikus į juos išleisti.
Kelininkams mokama už palaistytų kelių ilgį: vieno 3 metrų pločio kilometro kaina svyruoja apie 60 – 70 eurų. Paslaugos teikėjus galima išsikviesti pagal poreikį.
Šiemet, pasak M. Oželio, dėl dulkių Savivaldybėje gaunama ypač daug gyventojų skundų, nes vasara itin sausa.
Skubame reikšti pretenzijas, bet ne dėkoti…
Tačiau Savivaldybė negali laistyti regioninių kelių, kurie priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, kuri ir atlieka savųjų kelių priežiūrą. Tad direkcijai perduodamos šalia tokių kelių gyvenančių žmonių pretenzijos. Štai neseniai tokių pretenzijų jau sulaukta iš šalia kelio Gardamas – Ramučiai gyvenančių žmonių. Čia gyvenantiesiems gyvenimo sąlygos ypač suprastėjo nuo tada, kai pradėjus remontuoti kelią Šilutė – Žemaičių Naumiestis daug vairuotojų stengiasi aplenkti šį ir suka keliu pro Ramučius. Ir šių gyventojų pretenzijos perduotos Automobilių kelių direkcijai, tačiau atsakymo ar bus imtasi priemonių, Savivaldybė dar negavo.
Ar sulaukė tokios iniciatyvos ėmęsi Savivaldybės specialistai padėkos iš tų gyventojų, kurie gyvena šalia žvyrkelių ir jau bent dalinai yra išgelbėti nuo mašinų keliamų dulkių? Deja, M. Oželis sako, jog padėkos dar nesulaukta nė vienos…