Neatsakingai vartojami vaistai kenkia sveikatai

vaistai2Vaistų vartojimas mūsų šalyje kasmet didėja. Pagal suvartojamų vaistų vidutinę paros dozę, Lietuva priskiriama prie daugiausiai vaistų suvartojančių šalių Europos Sąjungoje (ES). Nemažai mūsų šalies gyventojų vartoja jiems visai nebūtinus vaistinius preparatus, nevengia jų pirkti turguose, geria pasenusias tabletes.

Specialistai ragina vartoti tik gydytojų paskirtus vaistus ir tai daryti laikantis nurodymų.

Nupirkta per 72 mln. vaistų pakuočių

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) parengta vaistų suvartojimo ataskaita rodo, kad vaistinių preparatų suvartojimas mūsų šalyje didėja. Atlikus parduotų vaistinių preparatų pakuočių analizę nustatyta, kad 2012 metais parduota beveik 72 mln. 484 tūkst. vaistų pakuočių. Iš jų 61 proc. buvo receptiniai, o 39 proc. – nereceptiniai vaistiniai preparatai.

VVKT duomenimis, pernai daugiausiai buvo vartojama širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, ypač – hipertenzijai gydyti. Gyventojai vartojo ir daug nervų sistemą veikiančių vaistų, raminamųjų, antidepresantų, taip pat – virškinimo traktą bei metabolizmą veikiančių vaistų, ypač diabetui gydyti, vaistų nuo ligų, susijusių su padidėjusiu rūgštingumu.

Gali paveikti neigiamai

Bendrovės „Universiteto vaistinė“ direktorė Rima Losinskaja pastebi, kad nepaisant ekonominės krizės metu sumažėjusių nereceptinių vaistų pardavimų, gyventojai vartoja pakankamai daug tokių preparatų. Čia vaistininkė įžvelgia ir reklamos, skatinančios vartoti įvairius vaistus, kaltę.

„Po įvairių televizijos laidų, finansuojamų vaistų gamintojų, ateina daug žmonių, kurie sako, kad jų šlapimtakiai, smegenys ar kiti organai veikia ne taip, kaip turėtų, ir prašo tam tikrų preparatų, apie kuriuos girdėjo“, – pasakoja ji.

R.Losinskaja pabrėžia, kad nebūtinų vaistinių preparatų vartojimas gali turėti neigiamą įtaką sveikatai. „Į organizmą patekęs cheminis preparatas pereina per kraujotaką, virškinimo, šalinimo ir kitas sistemas. Jeigu yra liga, be abejo, gydymas – privalomas. Tačiau vartoti vaistinius preparatus šiaip sau, tikrai negalima“, –  tikina farmaceutė.

Būtina efektyvinti vaistų vartojimą

Sveikatos apsaugos ministro V.P.Andriukaičio patarėjas Arvydas Skorupskas pažymi, kad nuo 2009 iki 2012 metų vaistų vartojimas išaugo beveik 50 proc., tačiau tuo pat metu sergamumas ir Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai beveik nepasikeitė. „Tai dideli, nerimą keliantys skaičiai, rodantys, kad vaistus vartojame tikrai neracionaliai. Net bandelių negalima valgyti kada ir kiek nori, o vaistus būtina vartoti tik esant būtinybei“, – pabrėžia jis.

A.Skorupsko nuomone, vartoti vaistinius preparatus, kurie nėra būtini, gyventojus skatina apgaulingas įsitikinimas, kad taip jie bus sveikesni, taip pat reklama. Tačiau jis primena, kad sveikata tik 10 proc. priklauso nuo medicinos ir sveikatos apsaugos kokybės. Visa kita lemia genai, aplinka, gyvenimo būdas. „Vaistai yra tik pagalba žmogaus organizmui, siekiant įveikti ligą ar negalavimą. Riba tarp to, kada vaistas padeda ir kada nebegelbsti ar net tampa nuodu, yra gana siaura“, – perspėja A.Skorupskas.

Skaudžios pasekmės

Į Vilniaus universiteto Toksikologijos centrą dėl netyčinio apsinuodijimo vaistais kiekvieną savaitę patenka po kelis žmones. Dažniausiai tai – vidutinio sunkumo apsinuodijimai. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pacientų būklė būna kritiška.

Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras prisiminė neseną istoriją, kai senyvo amžiaus moteris nugaros skausmus kentusiam sūnui davė išgerti prieš kelerius metus mirusio vyro vaistų. „Sūnus pas mus pateko vos galėdamas kvėpuoti. Jeigu jam laiku nebūtų suteikta medicininė pagalba, vyras būtų miręs“, – pasakojo gydytojas.

Nors dauguma netyčinio apsinuodijimo vaistais atvejų yra nesunkūs, tačiau gali sukelti rimtų pasekmių. Tarp galimų komplikacijų R.Badaras mini centrinės nervų sistemos pakitimus, kepenų, inkstų veiklos sutrikimus.

Pasak R.Badaro, dažniausiai žmonės apsinuodija netinkamai vartodami vaistus: išgeria jų per daug ar ne pagal paskirtį. Tačiau nemažai žmonių vartoja pasenusius medikamentus. R.Badaras pataria vartoti tik gydytojų paskirtus vaistus, juos gerti laikantis nurodymų. „Žmonės savo gydymą turi patikėti profesionalams. Patikėkite, blogas medikas geriau nei puiki kaimynė.

Būtina prisiminti, kad savigyda yra susijusi su padidinta rizika apsinuodyti vaistais“, – pabrėžia R.Badaras.

Pasenę vaistai – į vaistines

„Universiteto vaistinės“ direktorė R.Losinskaja primena, kad gyventojai nevartotų pasenusių vaistų, nes tai pavojinga. Bent kartą per metus namų vaistinėlėse būtina atlikti reviziją, o vaistus su pasibaigusiu galiojimu reikia nunešti į vaistines, kurios juos perduoda šias atliekas tvarkančioms įmonėms.

Pasenusių, nenaudojamų vaistų negalima tiesiog išmesti, nes jie ir kitos farmacinės atliekos ne tik teršia gamtą, bet yra ypač pavojingi žmonių sveikatai – tampa daugelio sunkių apsinuodijimų priežastimi.

„Kviečiu peržiūrėti savo vaistų dėžutę ar stalčių, kurie yra daugumoje namų, surinkti senus ar nenaudojamus vaistus ir nunešti į vaistinę. Prisiminkite, kad toks paprastas darbas ne tik apsaugos jus, jūsų artimuosius nuo rizikos apsinuodyti, bet ir prisidės prie gamtos tausojimo“, – sako sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.