Senas, vienišas ir psichikos negalią turintis žmogus paliktas vienas. Šaltame bute nėra tualeto, elektros, suskeldėjusios sienos, net krosnies nebeįmanoma įkurti.
Tokią situaciją nupiešė skaitytojos iš Rusnės skambutis. Moteris jaudinasi ne dėl savęs ir ne dėl giminaitės – dėl kaimynės, kuria, jos nuomone, nepasirūpina socialiniai darbuotojai.
„Šilutės naujienos“ aiškinosi, ar tikrai Rusnės socialiniai darbuotojai padarė viską, ką padaryti privalėjo.
Kaimynai nežino, kaip padėti
Vienišos senolės kaimynė redakcijai sakė paskambinusi todėl, kad tiesiog nebežino, kur ieškoti išeities. Greta gyvenanti močiutė, anot jos, turi psichikos negalią: ji nepažįsta laikrodžio ir pinigų, nuolat kalba apie ją persekiojančius vaiduoklius, baiminasi, esą kažkas norįs ją kažkur išvežti ir nužudyti…
Blogiausia tai, kad senolė gyvena viena ir, anot kaimynės, baisiomis sąlygomis: butukas šaltas, nėra elementarių patogumų, kambarėlyje net užšąla vanduo. Kur senolė atlieka gamtinius reikalus, kaimynė sako nė neįsivaizduojanti.
„Vasarą močiutė dar kažkaip pasirūpina savimi, geri žmonės atneša jai maisto. Bet spustelėjus šalčiams jos bute dažnai tvyro toks šaltis, kad kartą net loštelėjau įėjusi“, – pasakojo paskambinusi kaimynė.
Senutė tiesiog nesupranta, kad ji gali mirtinai sušalti, o kaimynė nežino, kaip jai galėtų padėti. Ne tuo, kad kartais atneša karštos sriubos lėkštę, bet iš esmės – kaip pasirūpinti neįgalaus ir savimi jau nebesugebančio rūpintis žmogaus buitimi ir ateitimi.
Tiesa, senutė turi Rusnėje gyvenančią seserį, bet ši irgi jos nepasiima.
Moteris tikino apie situaciją jau kalbėjusi su Rusnės socialine darbuotoja Violeta Kalašnikova. Bet išgirdusi atsakymą, kad senolė nėra pripažinta neveiksnia, todėl socialinė darbuotoja niekuo negali padėti. „Jeigu jūs priversite ją iš namų išvažiuoti, mes surasime, kur ją dėti“, – toks formalus buvęs socialinės darbuotojos nurodymas.
Socialinės paramos skyrius problemos nežino
Negi išties kaimynai turėtų „versti“ neįgalią senolę išsikelti iš savo namų, negi tik jų rūpestis turėtų būti, kad gyvas žmogus nesušaltų savo namuose, jei nebegali savimi pasirūpinti? To klausėme Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Virginijos Paulauskienės.
V.Paulauskienė sakė, jog Socialinės paramos skyrius iki šiol nėra gavęs pranešimo apie rusniškės problemą. Apie ją pranešti esą galėjo visi, kaimynai – taip pat.
Bet negi kaimynams tai labiausiai turėjo rūpėti, negi ne socialinių darbuotojų tiesioginės pareigos yra imtis tokių žmonių gyvenimo reikalų?
„Seniūnė Dalia Drobnienė sakė, jog ta senolė nieko neprisileidžia, o jei ji nesutinka gydytis, mes per prievartą nieko negalim padaryti, jeigu ji nėra pavojinga aplinkiniams“, – atsakė V.Paulauskienė.
Anot vedėjos, senolė turėjo parašyti prašymą socialines paslaugas gauti savo namuose arba gyventi globos namuose. Tuomet ją būtų aplankiusi komisija, ištyrusi gyvenimo sąlygas ir nusprendusi, kokių paslaugų jai reikia.
Ar, vedėjos nuomone, galėjo tokį prašymą parašyti ir apskritai apie tokią galimybę gali žinoti protinę negalią turintis senas žmogus?
„O kas nustatė, kad ji neveiksni?“ – klausimu į klausimą atsakė vedėja. Ir paaiškino tvarką, kaip turi būti nustatytas veiksnumas.
Informuoti turėjo soc. darbuotoja arba seniūnė
Pasirodo, psichikos negalią artimam žmogui įtariantys jo artimieji turi kreiptis į teismą ir tik teismas, remdamasis ekspertų išvadomis, nustato veiksnumą. Vienas iš giminaičių turi sutikti imtis tokį žmogų globoti, tuomet tai daryti jį oficialiai įpareigoja teismas. Tada globėjas jau ir be globojamojo sutikimo gali kreiptis į Socialinės paramos skyrių ir prašyti teikti paslaugas namuose arba apgyvendinti žmogų globos namuose, taip pat tvarkyti kitus jo reikalus.
Socialinės paramos skyriaus specialistai padeda globėjams: konsultuoja juos, kokius dokumentus privalu suruošti, padeda nuvežti neįgalųjį į teismą ar pas Klaipėdos medicinos ekspertus, kurie ir nustato veiksnumą.
„Jei šios moters sesuo sutiktų tapti globėja, mes jai padėtume“, – sakė V.Paulauskienė.
Tik kelis kartus perklausta, V.Paulauskienė sutiko, jog pirmosios, pateikusios šiam skyriui informaciją apie situaciją, turėjo būti seniūnijos socialinės darbuotojos arba seniūnė.
Nėra palikta be priežiūros
Seniūnė D.Drobnienė ir be ekspertų žino, kad minėta senolė turi psichikos negalią. Bet seniūnė nemano, kad jos situacija yra tokia sunki.
Senutės sesuo, pasak seniūnės, yra tvarkinga moteris ir dažnai lanko seserį, parūpina jai ir maisto, ir malkų, ir šiltos patalynės. Sušalti senolė neturėtų, nes ir krosnis nesanti tokia, kad jau nesikūrentų.
Seniūnijos pastangomis metų pradžioje senutė gulėjo Šilutės ligoninės Slaugos skyriuje, bet ten ištvėrė vos parą: net verkė prašydama kuo greičiau vežti ją namo. Parvežus pas seserį buvo tas pats – senolė irgi nesutiko čia likti. „Nieko nebegalėjome padaryti“, – sakė D.Drobnienė.
Paaiškėjo, kad moteris turi dukrą, tačiau turėdama psichikos negalią jos neaugino, tad ryšiai yra nutrūkę. Seniūnė tikino, kad jei žmogus artimųjų neturi, tvarkyti jo reikalus imasi seniūnija. Minėtos senolės sesuo, pasak D.Drobnienės, į seniūniją nesikreipė, bet jai irgi buvę išaiškinta, kokius kelius ji turėtų nueiti, prašydama pagalbos.
„Ta senolė nėra palikta be priežiūros“, – reziumavo seniūnė.