Neįgalieji prisiminė 25-erių metų kelią

neigaliuju jubijiejusKeli šimtai Šilutės rajono neįgaliųjų draugijos narių trečiadienį susirinko Juknaičių „Prūsijos“ kavinėje, kur surengtas jau 25 metus gyvuojančios šios draugijos jubiliejaus minėjimas.
Neįgalieji ta proga surengė savo rankdarbių parodėlę, sulaukė sveikinimų ir linkėjimų, kartu smagiai pasilinksmino. Bet šventės išvakarėse juos kalbinusios „Šilutės naujienos“ paprašė kalbėtis ne tik apie gražius dalykus, bet ir apie problemas.

Tik panašu, kad problemų mūsų krašto neįgalieji nesureikšmina: „Jei jos atsiranda, iš karto imamės spręsti, ir jų nebelieka“, – atsako jie.

Yra narių nuo pirmųjų dienų

521 žmogų šiuo metu vienija Šilutės rajono neįgaliųjų draugija, švenčianti 25-erių metų jubiliejų. Jų amžius labai įvairus: jauniausiam Benui – vos 11 metukų, o vyriausiai Jadvygai – 89-eri.
Dalis draugijos narių susibūrę į padalinius: 16 narių vienija Gardamo, 21 – Usėnų, 41 – Katyčių, 60 – Vainuto ir 130 – pats gausiausias Švėkšnos padalinys.

Padalinius jau bandyta įkurti ir Saugose bei Rusnėje: veiklos galimybės aptartos su vietos neįgaliaisiais, ir tikimasi, kad netrukus ir šiose seniūnijose gyvenantys neįgalieji susiburs į savus būrelius.
1989-aisiais įsteigtai draugijai vadovavo pirmininkas Bronius Povilaitis, po jo vairą į savo rankas paėmė Albertas Vasiliauskas, o nuo 1992 iki 2005-ųjų neįgaliesiems vadovavo Romualdas Lavrukaitis.
Ne vieną draugijos narį per tą laiką neįgalieji išlydėjo amžinojo poilsio, bet jų gretas nuolat papildo nauji žmonės.

Draugijoje iki šiol yra ir keletas pirmųjų jos steigėjų: į renginį kviestos Elvyra Endzelienė, Stasė Tamaliūnienė, Elena Baltutienė ir Nijolė Freitakienė, joms įteikta gėlių.

Stengiasi išjudinti žmones

Jau 9 metai draugijai vadovaujanti Laimutė Dulkytė prisimena, kad jos vadovavimo pradžioje draugijos gretos vienijo apie 300 narių, dabar jų skaičius beveik padvigubėjo.
Pirmininkė vardija didžiausių savo pagalbininkų pavardes. Aldona Petkienė, vairuotojas Kęstas Mažonas, Zinaida Mikelionis, Antanas Kmita, Antanas ir Eugenija Savickai, – tai vis, pirmininkės žodžiais tariant, jos dešiniosios rankos. Idėjų ir noro padėti visada kupinos ir Ramutė Kvederienė, Danutė Židonienė, kitos moterys.

„Jie nelaukia, kol paprašysiu ką nors padaryti. Patys ir idėjas pasiūlo, ir jas įgyvendinti imasi“, – džiaugiasi pirmininkė.

Matyt, kaip tik todėl šilutiškių jau seniai nebestebina išskirtinai aktyvus rajono neįgaliųjų gyvenimas. Laikraščiuose nuolat apstu žinučių apie jų rengiamas pačių rankomis sukurtų darbelių parodėles, išvykas į meno kolektyvų apžiūras ir konkursus, metinių švenčių paminėjimus, keliones po visą Lietuvą ir užsienį. Štai tik šiemet neįgalieji aplankė ne tik ne vieną Lietuvos kampelį, bet pabuvojo ir Lenkijoje bei Švedijoje.

Be to, jie dažnai priima ir iš kitų rajonų atvykstančias bendraminčių grupes, neretai – net po pusšimtį žmonių, rodo jiems Pamario krašto įdomybes, organizuoja ekskursijas laivais.
Ir šio mėnesio pabaigoje šilutiškiai sulauks svečių iš viso regiono – į Šilutę suvažiuos neįgaliųjų meno kolektyvų apžiūros „Vilties paukštė“ dalyviai.

Draugijoje nuolat vyksta floristikos ir siuvimo pamokos, kurias veda Zinaida Mikelionis, daugiau nei pusšimtis neįgaliųjų nuolat renkasi į masažus, kuriuos atlieka Saulius Ivanauskas. Masažuotojas net į draugijos padalinius nuvažiuoja, kartu ir savo specialųjį stalą nusiveždamas.

„Stengiamės išjudinti žmones, kad jie neliktų vieni su savo negalia, kad jaustųsi reikalingi ir pagal savo galimybes gyventų visavertį gyvenimą“, – sako L.Dulkytė.

Neskaičiuoja darbo valandų

Tačiau jų kasdienybė – ne tik smagūs pasivažinėjimai bei dainavimas. Tai dar ir kasdienė pagalba silpnesniems savo bendruomenės nariams. Reikia sunkiai vaikštančius ligonius atvežti į draugijos patalpas išmaudyti, kitų skalbinius čia atvežti išskalbti, išdžiovinti ir vėl atgal nugabenti. Skalbimo paslaugos nuolat pageidauja daugiau kaip keturios dešimtys žmonių. Kai kuriems reikia slaugos priemonių ar negalią palengvinančios technikos parūpinti, į gydymo įstaigą nuvežti, vaistų ieškoti, net slaugyti ir sriubas virti.

Tai vis rūpestėliai, kurių pilna kiekvieno sveikesnio Neįgaliųjų draugijos nario kasdienybė.

Toje kasdienybėje netrūksta ir pagalbos ne draugijos nariams. Pirmininkė su tarybos nariais pasakoja, jog kartais į draugijos būstinę užsuka ir nieko bendro su ja neturintys svečiai – ir basi, ir pusnuogiai pavargėliai. Štai kad ir neseniai apsilankęs kito rajono gyventojas, kuris po Šilutę vaikštinėdamas taip ir nerado, kur nusiprausti, o ir paskutiniuosius „kroksus“ jau buvo sunešiojęs…
Užsukusį vyrą draugijos moterys vedė į dušą, kaitė arbatinuką, o prie puodelio arbatos ir atviros išpažinties sulaukė: neturi vyras nei darbo, nei kur miegoti, nei už ką valgyti.

Šilutiškės už menką kainą greit nupirko atklydėliui batus, o paskambinusios savo pažįstamiems ūkininkams rado ir išeitį – įdarbino vyrą pas vieną ūkininkę.

Neseniai vėl sulaukė jo svečiuose – vyras panoro išsakyti savo dėkingumą ir jam padėjusioms moterims rankas išbučiuoti.
Be viso to neįgalieji dar ruošia įvairius projektus, kad gavę finansavimą galėtų išsispręsti vieną ar kitą problemą. Štai ir dabar kilo problema: draugija neteko dalies patalpų, ir nebeturės kur džiovinti skalbinių. Todėl draugijos nariai ėmė rašyti projektą, į kurį įtraukė ir džiovyklės pirkimą. 

„Mūsų žmonės neskaičiuoja darbo valandų, o vienam kuriam kilusią idėją visi stengiamės kuo greičiau įgyvendinti“, – sako L.Dulkytė.

„Juodai“ taupo automobiliui

Dabar visus juos apjungė dar vienas rūpestis – draugijos nariai nebeturi kuo teikti būtiniausių paslaugų saviškiams, mat nebeturi automobilio. Senutėlis „Renault Espace“ mikroautobusas, nors ir rydamas daug degalų, dar vis riedėjo. Bet atlikus techninę apžiūrą paaiškėjo, kad jo remontuoti nebeverta.

Neįgaliųjų draugijos tarybos nariai nutarė, kad automobilį verčiau parduos, o tada pradės kaupti pinigus kitam. Dabar jie šmaikštaudami rodo „kiaulę taupyklę“ – stiklainį, į kurį kiekvienas vis įmeta vieną kitą litą.
Neįgalieji nėra naivuoliai ir nemano, kad net ir „juodai taupydami“ jie sukaups pinigų naujai mašinai. Todėl prašo ir rajono verslo žmonių pagalbos – už kiekvieną, net ir menką įnašą jie būtų labai dėkingi.
„Mums svarbu, kad automobiliukas būtų taupus ir tvarkingas. Ir bent kiek erdvesnis nei senasis – kad į jį galėtų įsėsti neįgalūs žmonės“, – sako pirmininkė L.Dulkytė.

Susirinkusieji į jubiliejinį renginį gėrėjosi šilutiškio Gintauto Bražo piešinių, floristų būrelio ir ventiškio Jono Achromavičiaus molinukų suvenyrų parodėlėmis, žavėjosi Petkų šeimos ansamblio „Vita“ ir dainininko Edmundo Kučinsko koncertais.
Sulaukta ir daug svečių: pasveikinti šilutiškių suvažiavo rajono Savivaldybės vadovai, likimo draugai iš aplinkinių Tauragės, Klaipėdos, Jurbarko, Pagėgių ir net Kėdainių rajonų. Visi linkėjo šilutiškiams įdomių idėjų ir jėgų joms įgyvendinti.

Rajono mero Vytauto Laurinaičio padėkos raštai įteikti draugijos pirmininkei L.Dulkytei, vienai pirmųjų draugijos narių Elvyrai Endzelienei, Švėkšnos padalinio pirmininkei Ingritai Riterienei, Vainuto padalinio pirmininkei Anelei Lileikienei, Gardamo padalinio pirmininkei Laimai Lomsargienei, Katyčių padalinio pirmininkei Nijolei Chadakauskienei, aktyviems draugijos nariams katytiškiams Vytui ir Stasei Gedvilams.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.