Prieš 24 metus, 1992-ųjų pabaigoje, Jungtinių tautų organizacija paskelbė gruodžio 3-ąją Tarptautine neįgaliųjų diena.
Tokio žingsnio tikslas buvo, kad bent tądien būtų skiriama daugiau dėmesio neįgaliųjų problemoms viešinti ir spręsti.
Tačiau Lietuvoje iki šiol negalios ištikti žmonės priversti belstis į visų institucijų duris siekdami savarankiškumo: norėdami patys atlikti būtiniausius reikalus, išreikšti save ir tiesiog gyventi visavertį gyvenimą.
Šilutiškiai – ne išimtis. Šilutės seniūnija vis sulaukia neįgaliųjų prašymų pažymėti stovėjimo vietas jų automobiliams, įrengti nuovažas ar kitaip palengvinti jų kasdienybę. Neseniai tokią problemą svarstė ir rajono Eismo saugumo komisija.
Bankai rūpinasi mažiausiai
Aktyviai supažindinti plačiąją visuomenę su neįgaliųjų žmonių problemomis ir kovoti už tai, kad tokiems žmonėms būtų suteiktos vienodos teisės, kad jiems būtų sudarytos sąlygos pritapti visuomenėje, buvo pradėta dar tolimais 1983-aisiais. Dar po 10-mečio gruodžio 3-oji paskelbta Tarptautine neįgalių žmonių diena.
Tobulėjant technologijoms neįgalūs žmonės turi vis daugiau galimybių išreikšti save: daugelis jų dirba, keliauja, šiais laikais galima sutikti ne vieną neįgalų žmogų, norintį ir gebantį gyventi išties visavertį gyvenimą.
Šilutės r. neįgaliųjų draugijos pirmininkė Laima Micienė sako, jog nors ir lėtai, tačiau Šilutė po truputį žengia koja kojon su visu moderniu pasauliu, priimdama į sveikųjų visuomenę ir neįgalius savo narius.
Pirmiausia neįgalieji tai pastebėjo prie Šilutės prekybos centrų, kur jau bene visur įrengtos stovėjimo vietos neįgaliesiems.
Tačiau, pasak L.Micienės, tokių specialiaisiais ženklais pažymėtų vietų labai trūksta šalia Šilutės bankų.
„Mūsų žmonės bankuose atsiima pensijas, kitokias išmokas, tačiau kaskart norėdami pasiimti pinigus turi nueiti kryžiaus kelius.
Stovėjimo vietų neįgaliesiems nėra nei prie miesto centre esančių bankų, nei šalia Šilutės kredito unijos“, – apgailestavo neįgaliųjų pirmininkė.
Anot jos, keista, kad klientus visaip viliojantys bankai apie jų patogumą galvoja mažiausiai.
Pirmininkė pasakoja, kad Šilutės neįgaliesiems tenka pastačius automobilį šalia kurio prekybos centro pėdinti ne mažiau kaip keliasdešimt metrų iki norimo banko. Dažnai dar tenka ir gatvę kirsti, vadinasi, ir šviesoforu reguliuojamą sankryžą arba pėsčiųjų perėją pasiekti. Ne vienam sunkiai vaikštančiam žmogui toks žygis net ašaras išspaudžia.
Problemos – ir seniūnijoje
Dar viena problema yra Šilutės seniūnija. Čia taip pat įvairiais reikalais nuolat lankosi neįgalieji ir yra priversti „kabarotis“ pas trečiajame pastato aukšte įsikūrusius seniūnijos specialistus. Pasak L.Micienės, neįgaliesiems, kuriems tenka rinkti dokumentus kompensacijoms už šildymą ir komunalinius patarnavimus gauti, sako, kad kaskart tiesiog baisu pradėti tas keliones į seniūniją.
Niekuo ne geriau, pasak L.Micienės, yra tiems jos likimo broliams ir sesėms, kuriems reikia apsilankyti Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centre ar Policijos komisariate.
„Visų jų dejones išklausau net iš anksto, nes žmonės iš anksto pradeda nervintis, kad vėl turės kažkaip pasiekti kažkelintuose aukštuose įsikūrusius specialistus“, – sakė L.Micienė.
Neįgalieji labai pasigenda ir nuovažų gatvėse.
Nepritaikyta 90 proc. įstaigų
Šilutės seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas stovėjimo vietų neįgaliesiems miesto gatvėse klausimą iškėlė Eismo saugumo komisijos posėdyje. Anot pavaduotojo, neįgalieji dėl to ne kartą guodėsi ir seniūnijoje.
Komisijos nariai pripažino, kad daug kur Šilutės gatvėse trūksta nuovažų, tad vežimėlyje sėdintis neįgalusis privažiavęs šaligatvio kraštą neretai yra priverstas „kristi“ kokius 20 centimetrų žemyn.
Šilutės r. savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Viktoras Bičkauskas konstatavo, kad neįgaliesiems pritaikytų nuovažų, įėjimų neturi didžioji dauguma (ko gero – 90 proc.) miesto viešųjų įstaigų.
Deja, Eismo saugumo komisija neturi teisės pareikalauti šių įstaigų vadovų įrengti neįgaliesiems pritaikytus įvažiavimus – gali tik rekomenduoti juos rengti.
Palengvins pagal galimybes
Pasak V.Bičkausko, neįgaliųjų judėjimo problemos centrinėje Šilutės gatvėje bus sprendžiamos negreit. Šiuo metu vyksta tik Lietuvininkų ir Tilžės gatvių rekonstrukcijos projektavimo parengiamieji darbai. Rekonstrukcija bus atlikta pagal norminius dokumentus, tada ir stovėjimo vietų neįgaliesiems bus numatyta tiek, kiek jų privalo būti tokiame mieste.
Kada turėsime šiuolaikiškai rekonstruotą gatvę? Visi žino, kad 2014-2020 metų finansinio laikotarpio ES paramos lėšos turi būti įsisavintos iki 2020-ųjų. Tačiau Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis sako „būsiąs labai laimingas“, jei tai įvyks iki 2022-ųjų, nes dar niekada nebuvo taip, kad finansavimo laikotarpis nebūtų pratęstas. Dėl to kalta, anot S.Šepučio, ne Europos Sąjunga, o mūsų Lietuvos valdininkija ir ministerijų nerangumas.
„Bus gerai, jei projektą turėsime 2017-ųjų pabaigoje, tada skelbsime viešuosius pirkimus, o jie, kaip žinia, nuolat yra apskundžiami, todėl irgi yra rimtas stabdis“, – toliau skaičiavo S.Šeputis.
Taigi aiškėja, kad Šilutės centrinės gatvės bus rekonstruotos ir neįgaliųjų stovėjimo vietos bus įrengtos ne anksčiau 2022-ųjų.
Visgi Eismo saugumo komisijos nariai nutarė ir iki tol bent šiek tiek palengvinti neįgaliųjų gyvenimą. Jau šią savaitę Eismo saugumo komisijos nariai apvažiuos Šilutės centrą ir žiūrės, kur galima įrengti neįgaliųjų mašinų stovėjimo vietas. Jų atsiras ne viena, bet ne anksčiau kaip kitą pavasarį… Mat, anot A.Ivanausko, reikia iš anksto numatyti lėšas ženklams ir ženklinimui kitų metų biudžete.