Arterinė hipertenzija yra dažniausia kardiovaskulinė liga, pasireiškianti 20-50 proc. suaugusiųjų išsivysčiusiose šalyse. Higienos instituto pateikiamais duomenimis, 2017 metais Lietuvoje iš 1000 gyventojų hipertenzija sirgo 240,4.
Pirminė arterinė hipertenzija yra dažniausiai sutinkama hipertenzijos rūšis. Tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Kaip ligos kilmė, taip ir jos pradžia lieka nežinoma tiek pacientui, tiek ir gydytojui, todėl ankstyvai ligos diagnostikai svarbus arterinio kraujo spaudimo (AKS) matavimas. Padidėjusiu AKS ramybėje laikomas 140 ir didesnis sistolinis, bei 90 ir didesnis diastolinis kraujo spaudimas, dar kitaip vadinami viršutiniu ir apatiniu. Nustačius tokį spaudimą būtina registruotis savo šeimos gydytojo konsultacijai.
Dažnas pacientas atvyksta į gydymo įstaigą dėl krūtinės skausmo, dusulio, pablogėjusios atminties, galvos svaigimo, ūžimo ausyse, kurie yra dažni arterinės hipertenzijos simptomai. Tačiau jie rodo, jog liga yra pažengusi ir gydymą reikia pradėti nedelsiant. Paprastai lieka ignoruojami pirmieji ligos simptomai: nuovargis, galvos skausmas, kraujavimas iš nosies ar prakaitavimas. Padidėjęs AKS yra išeminės širdies ligos, širdies nepakankamumo, insulto, periferinių arterijų ligos, inkstų funkcijos nepakankamumo ir skilvelių virpėjimo rizikos veiksnys. Tyrimai rodo, jog mirties dažnis dėl širdies ir kraujagyslių ligų ar insulto laipsniškai kyla didėjant AKS. Kiekvieną kartą sistoliniam AKS padidėjus 20 mmHg ar diastoliniam – 10 mmHg, tikimybė mirti padvigubėja pasireiškus minėtoms ligoms.
AKS derėtų matuotis ne tik gydymo įstaigoje, bet ir namuose. Pagal naujausias Europos kardiologų draugijos rekomendacijas, atliktais matavimais namuose galima remtis net diagnozuojant ligą. Tiksliausi rezultatai gaunami naudojant AKS matuoklius su ant žasto tvirtinama manžete. Ant riešo tvirtinamų matuoklių rezultatai dažnai turi didesnes paklaidas, priklausančias nuo riešo padėties. AKS rekomenduojama matuoti, išvedant vidurkį, 3 kartus vienoje ir kitoje rankoje. Prieš matavimą būtina pailsėti bent 30 min. po bet kokio fizinio krūvio.
Technologijoms judant į priekį automatinis AKS matuoklis tampa kasdienybe ne tik gydymo įstaigoje, bet ir pacientų namuose.
Kartais pacientai nustebina, turėdami išmaniuosius matuoklius, kurie siunčia rezultatus į išmanųjį telefoną, kuriame jie registruojami ir vedamas AKS dienynas automatiškai. AKS matavimas neturėtų bloginti gyvenimo kokybės – vieno karto per dieną pakanka užtikrinti gydymo kontrolę. Žmonėms, sergantiems arterine hipertenzija, rekomenduojama AKS matuoti ryte, vos atsikėlus iš lovos. Sveiki gyventojai savo AKS turėtų tikrinti 1-2 kartus per metus ir bent 1 kartą per metus apsilankyti pas savo šeimos gydytoją.
Tyrimai rodo, jog pirminė arterinė hipertenzija suaugusiųjų tarpe yra susijusi su aukštu AKS vaikystėje, todėl AKS stebėjimas vaikystėje išlieka svarbia profilaktinio tikrinimo dalimi. Pacientams nuolatos primename, jog padidėjusio AKS negalima ignoruoti nei jaunystėje, nei senatvėje.