Ko gero, mažai rajone rastume žmonių, negirdėjusių apie Žemaičių Naumiesčio gerumo namų veiklą. Keli čia dirbantys žmonės atlieka didžiulį darbą – jau 5 metai rūpinasi, globoja ir remia tuos, kam rūpesčio, globos ir paramos šiandien reikia labiausiai.
Tie žmonės penktadienį minėję, regis, kuklią – 5 metukų – sukaktį, patys sulaukė gausaus būrio sveikintojų ir tiesiog dėkingų žmonių. Į Žemaičių Naumiestį plūdo būriai degutiškių, vainutiškių, šilutiškių ir kitų rajono kampelių žmonių, kada nors pajutusių Gerumo namų darbuotojų gerumą. Jiems dėkota, jie patikinti, jog jų gerumo šiandien labai reikia aplinkiniams, jiems linkėta, kad dar ilgai neišsektų ta gerumo upė.
„Gerumas vienija visus“, – šie organizacijos himno žodžiai tądien išsipildė: gerumas išties suvienijo jį dalijančius, jį priimančius ir tik iš šalies tą veiklą stebinčius žmones.
Naumiestiškiai dirbo ir be organizacijos
Vokietijos Cuxhaven mieste gyvenantis djakonas Konradas Gesmanas (Conrad Geesmann), Žemaičių Naumiesčio Laimutės svečių namų šeimininkė Laimutė Giedraitienė ir Žemaičių Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas – štai ta trijulė, kuri bene prieš 7 metus buvo gražios idėjos įkurti Gerumo namus autoriai.
Tuomet – 2005-aisiais – iš Vokietijos į šį kraštą jau važinėjęs djakonas K.Gesmanas su naumiestiškiais pasidalijo mintimis apie savo kraštiečių vykdomą labdaringą veiklą. Susižavėję tuo, ką gali padaryti tik maža grupelė žmonių, pasišventusių kitiems, naumiestiškiai irgi, anot L.Giedraitienės, nepanoro likti „špėtni“: papasakojo, jog ir jie, kartu su socialinėmis darbuotojomis, klebonu Zenonu Degučiu ir kitais jau nuo 1999-ųjų rūpinasi apylinkės senais, neįgaliais žmonėmis, kuo galėdami šelpia vargstančiuosius, praskaidrina jiems bent šventes.
Pastebėję šią labdaringą naumiestiškių veiklą, kasmet juos paremdavo vis daugiau rajono verslininkų.
To pokalbio metu ir išsirutuliojo idėja, jog reikia įsteigti organizaciją, kuri koordinuotų visą šią veiklą.
Labiausiai pasisekė su kolektyvu
Kol toji idėja virto kūnu, praėjo dar gal pusantrų metų. Pirmiausia reikėjo rasti patalpas, o jų laisvų nebuvo. Sumanyta kreiptis į naumiestiškį Antaną Kubaitį. Šis ilgai negalvojo – Gerumo organizacijai skyrė porą kambarėlių savo namuose.
Patalpas dar reikėjo suremontuoti, o suremontavus rugpjūčio 3-ąją kolektyvas čia ir pradėjo savo darbą.
Bet įkurti namus dar, anot L.Giedraitienės, nieko nereiškia, svarbiausia – jų žmonės.
„Su kolektyvu jau kad pasisekė, tai pasisekė“, – džiaugėsi L.Giedraitienė.
Iš pradžių Gerumo namuose dirbo apie 10 moterų. Vėliau vienos pavargo, kitos išvyko – beliko mažiau. Dabar čia Ramutės Šveikauskienės vadovaujamos triūsia Irena Paulikienė, Vita Kubaitienė, Stasė Baltutienė ir nepamainomas šių moterų talkininkas A.Kubaitis.
Paskutinį kartą jie vyko į Švėkšnos miestelio šventę, kur pasisekė surinkti 300 litų. Jie perduoti Pagėgių savivaldybėje gyvenančiam Martynui Giruliui, trokštančiam turėti bioninę ranką.
Rudenį bus 2 metai, kai visos plačios apylinkės nebeaprėpiančios moterys įkūrė Gerumo namų Vainuto filialą. Vainutiškėms vadovauja Anelė Lileikienė, kartu su ja dirba Salomėja Pakalnienė, Birutė Tribičienė, Kazimiera Agintienė, Aldona Misiulienė, Antanas Misiulis, Aldona Gečienė. Vainutiškiai irgi nuolat renka aukas ir remia tuos, ką prispaudė liga, kamuoja nepriteklius.
Remia lietuviai, vokiečiai, švedai
Kokia galybė žmonių jau pajuto Gerumo namų paramą, šiandien naumiestiškės ir pačios nepajėgtų suskaičiuoti. Bene didžiausia laimė – kuomet gali padėti vaikams. Paremti neįgalus nuo gimimo naumiestiškis berniukas, kuriam reikėjo daugybės operacijų, kraujo vėžiu susirgusi gardamiškė mergaitė, kurios tėvams irgi buvo sunku dukrą nuolat vežioti pas didmiesčių medikus. Tai tik menka dalelė tų, kurie nuolat remiami ne tik drabužiais, slaugos priemonėmis, kitais reikalingais daiktais, bet ir pinigais.
Iš kur moterys jų ima? Tai – ne tik geradarių rėmėjų aukos, bet ir parama tų, kurie ateina į Gerumo namus pasirinkti drabužėlių.
Jų prašoma paaukoti kiek kas gali – bent litą ar keliolika centų. Surinkti pinigėliai gabenami tiems, kam tuo metu yra sunkiausia.
Gerumo namai organizuoja ir akcijas, tokias kaip, pavyzdžiui, rudeninė „Padėkime vaikams, kad nešaltų rankos“, aukos renkamos šventėse, kurių nė viena neapsieina be šių moterų kepamų blynų ar garsiosios kiaušinienės.
„Yra daugybė žmonių, kurie skambina ir kviečia į visus rajono kampelius: „Atvažiuokite. Nepasiturintiems dovanosime drabužėlių, baldų. Kiti patys atneša ir atveža“, – pasakoja A.Kubaitis. „Tik spėk čia suktis“, – pritaria jam moterys.
Kelis kartus per metus paramą naumiestiškiams veža ir kolegos iš Cuxhaveno. Djakono K.Gesmano vadovaujama delegacija atvyko ir į Gerumo namų 5-mečio šventę. Remia ir švedų labdaros organizacija „Pagalba Lietuvai“.
Už gerumą – „Gerumo sparnas“
„Sėkmės Jums. Nepavarkite dalydamos savo širdžių šilumą“; „Gerumo namai – nuoširdumo ženklas. Tegul iš šių namų visada spinduliuoja noras ir galimybė padėti“; „Gerbiami vargstančių žmonių draugai: dėkojame už rūpestį, kad neliekame vieni su savo bėdomis“; „Gerumas, išdalintas kitiems, tesugrįžta dideliu gerumu Jums“; „Ačiū Jums už jautrumą ir supratimą“ – tai tik menka dalelė atsiliepimų, įrašytų Padėkos knygoje.
Naumiestiškių veikla neliko nepastebėta ir visoje Lietuvoje – 2009-aisiais jos buvo pakviestos į Vilnių, kur už šią veiklą organizacijai įteiktas LNK televizijos telemaratono „Gerumo diena“ Gerumo sparnas.
„Šiandien paramos reikia ne mažiau, negu jos reikėjo prieš 5 metus. Jo reikės, kol mes gyvensime“, – neabejoja organizacijos vadovė R.Šveikauskienė.
Visiems atvykusiems svečiams tądien prie krūtinių ji segė kitą gerumo simbolį – širdeles. O tie svečiai Gerumo namų kiemelyje vos sutilpo.
Rajono merė Daiva Žebelienė, atvykusi su Socialinės paramos skyriaus vedėja Virginija Paulauskiene sakė, jog šių namų dalijamo gerumo mūsų visuomenei dar labai reikia, tad šie žmonės daro labai didelį darbą, kuris džiugina visus. Merė linkėjo, kad laiko jiems užtektų ne tik dideliems darbams atlikti, bet ir pamatyti, kas dėl to pasikeitė.
Socialdemokratas Albinas Ežerskis ir europarlamentaro Zigmanto Balčyčio padėjėja Aušra Dirgėlienė šių namų buvusius ir esamus darbuotojus apdalijo rožėmis ir išreiškė viltį, kad ateityje patys galės daugiau prisidėti prie šių namų gerų darbų.
Seniūnas J.Budreckas stebėjosi, kad Gerumo namams dar tik 5 metukai: anot jo, sprendžiant pagal darbus, atrodo, jog žymiai daugiau.
„Jūs labai reikalingi visame rajone“, – tokia mintis galėtų apibendrinti daugybės sveikintojų kalbas.
