Nematomos organizmo saugotojos – gerosios bakterijos

Nors žodis „bakterija“ dažniausiai skamba nelabai teigiamai, nereikia užmiršti ir bakterijų naudos.

 Tinkamas gerųjų ir blogųjų bakterijų balansas organizme užtikrina sveiką virškinimo veiklą ir gerą savijautą. Ne visada valgome visavertį maistą laiku, privalome kasdien užtikrinti tinkamą šių mikroorganizmų balansą.

„Sveikos gyvensenos tendencijos svarbios ir lietuviams. Pastebime, kad pirkėjai stengiasi vartoti ne tik daugiau šviežio derliaus daržovių. Tarp pirkėjų populiarūs ir kiti sveikatai naudingi produktai: vaisiai, riešutai, įvairiausias fermentuotas maistas, pradedant kefyru, pasukomis ir baigiant pastaruoju metu populiaria kombučia. Mėgstamiausias pirkėjų pasirinkimas – tradicinio skonio kombučia, toliau rikiuojasi vyšnių skonio ir melisa praturtinti gėrimai“, – teigia V. Budrienė.

„Iki“ atstovė Vilma Juodkazienė sako, kad į racioną svarbu įtraukti produktų, turinčių gerųjų bakterijų, kurios rūpinasi virškinimo sistema bei gera viso organizmo būkle. Gerųjų bakterijų gausu kefyre, pasukose, natūraliame jogurte, o taip pat ir fermentuotose sūriuose, raugintose daržovėse. Todėl, pasak jos, renkantis pieno gaminius svarbu patikrinti, ar juose yra gerųjų bakterijų, mat įrodyta, kad fermentuotas bei raugintas maistas yra naudingas mūsų sveikatai.
„Gerosios bakterijos atsakingos ne tik už mūsų virškinimo sistemos veiklą, bet ir už viso organizmo gerovę. Jos padeda stiprinti imuninę sistemą, kovoja su potencialiais pavojais ir apsaugo nuo nemalonių bei skausmingų uždegimų. Žinoma, viena svarbiausių jų funkcijų – užtikrinti tinkamą žarnyno gleivinės mikroflorą“, – sako V. Juodkazienė.

Gerųjų bakterijų galima gauti ir natūraliu būdu, o kasdienė jų dozė nėra apibrėžta, todėl siūloma vadovautis principu „daugiau yra geriau“. Tačiau tai galioja tuo atveju, kai gerąsias bakterijas gauname natūraliu būdu – į mitybą įtraukiant daugiau fermentuotų arba raugintų maisto produktų.
Ne visi fermentuoti produktai turi gerųjų bakterijų. Pasterizuoti bei konservuoti produktai jų neturi, nes jos buvo pašalintos arba dirbtinai sumažintas jų poveikis. Tie produktai, kurie pasižymi šių naudingų mikroorganizmų gausa, dažniausiai turi ir daug kitų naudingų maistinių medžiagų, tokių kaip omega-3 riebalų rūgščių ar vitamino B, todėl į kiekvienos dienos valgiaraštį vertėtų įtraukti kuo daugiau fermentuotų produktų.

Tiems, kurie netoleruoja laktozės, nepatariama vartoti pieno, tačiau išgerti šiek tiek jogurto ar kefyro – galima. Šiuose produktuose yra kur kas mažiau laktozės, tad jei netolerancijos lygis nėra aukštas, šie produktai nesukels šalutinės reakcijos. Turintiems aukštą netolerancijos laktozei lygį, rekomenduojama išbandyti fermentuotus sojų produktus – tempę, sojų pastą ar japoniškas sojų pupeles „natto“. Kombučia, kimčiai bei sūdytos alyvuogės taip pat turėtų tapti kasdienio raciono dalimi.