Negi išties kitais metais nebebus dalijamas nemokamas maisto davinys? – tokiu nerimo kupinu klausimu jau kuris laikas vienas su kitu dalijasi rajono varguoliai. Neslepia, kad jei išties taip nutiktų, būtų blogai – neretam nebeliktų ką į puodą dėti.
Kaip bus kitąmet, kol kas nežino niekas, nes oficialios informacijos Savivaldybė negavo.
Eilėje – keliasdešimt moterų ir vyrų
Žvarbų antradienio rytą Šilutėje, Žuvų gatvėje, prie sandėlio, kuriame dalijami maisto produktai, eilė rikiavosi nuo 8 valandos, nors visų laukiamos dalintojos čia ateina tik 9 valandą.
Eilėje, kuri čia išsirikiuoja 5 kartus per metus, – moterys ir vyrai, visai jauni ir vyresni. Visi tikina, jog anksti kėlęs ir jaunas vedęs (kaip toje liaudies patarlėje) nesigailėsi. Perfrazuojant į jų gyvenimą, anksti eilėn stojęs greičiau savo davinį gausi, o tada jau kitus reikalus galėsi tvarkyti. Kam – pas gydytojus, kam dar kur tądien reikia.
Atėjusieji 9 valandą jau stoja tokion eilėn, kuri kone iki Šyšos nusidriekia, o savo porciją tokie pamiegojusieji ne anksčiau kaip prieš pietus pasiima.
Valandai praėjus išties eilutėje jau keliasdešimt laukiančiųjų priskaičiuojame.
Toje eilėje galioja savi „įstatymai“. Kiekvienas laukiantysis dar dviem arba trims savo draugams eilę yra užėmęs. O šiai priartėjus, ima telefoną ir renka artimojo numerį, kad šis suskubtų, ragina.
Atskira eilė – automobilių, jų čia bent 5-6, o kartais ir dar daugiau vienu metu išsirikiuoja. Tai nebūtinai rodo, kad maisto davinio laukia pasiturintys. Jie produktus paims seniems savo giminaičiams. „Kaimynams neduoda paimti“, – sako eilėje laukianti moteris.
Ne visi senoliai gali pasigirti tokia saviškių parama, ne vienas lėtai, lazdele pasiramščiuodamas, į Žuvų gatvę traukia pats, o vėliau jau maišeliu nešinas atgal slenka…
Vėliau išsiaiškiname, kad produktų dalintojos kaimynais visgi pasitiki: pateikęs asmens dokumentą, vienas kaimynas gali paimti kito davinį.
Jei nereikėtų – nestovėtų
Šilutiškiai už dyką gaunamų maisto produktų nepeikia: viskas yra skanu, viską ir jų vaikai valgo.
„Jei nereikėtų, argi mes čia stovėtume?..“ – toks klausimas nuskamba kaip atsakas į klausimą, ar išties tokia parama yra reikalinga.
Čia pat viena laukiančioji ir vėl išduoda visų nerimą: negi išties kitais metais nebeduos tos paramos?..
„Jei ne maisto produktais, tai gal bent pinigais tą dalį valdžia galėtų kompensuoti?“ – viltingai pasvarsto kita moteris.
„Duos tau valdžia pinigų, kurgi ne, sulauksi…“, – šypsenos neslepia pusamžis vyras.
Pasiėmę paskutinįjį šiais metais davinį daugelis eilėje laukusiųjų maloniai nustebę trauko pečiais – jis šįkart gerokai gausesnis, tad šeima galės pasidžiaugti kiek sotesnėmis Kalėdomis. Aliejus ir cukrus, sutirštintas pienas ir gabaliukais pjaustytos mėsos konservai, miltai, makaronai, ryžiai, žirniai… Iš viso – 6 kilogramų svorio ir 26 litų vertės davinys. Visai nebloga paspirtis tiems, kieno piniginė liūdnai subliuškusi.
Padėkojančių labai maža
Deja, sandėlyje dirbančioms moterims savanorėms – Raudonojo Kryžiaus draugijos Šilutės skyriaus darbuotojai Stefai Jusaitienei ir kitoms nemokamai dirbančioms pagalbininkėms – net pretenzijų tenka girdėti su kaupu. „Ką jūs čia mums duodat, kiekvieną kartą – su kirmėlėmis, tokio maisto ir šuo neėstų“, – neįtikėtina, bet panašiomis frazėmis kartais „padėkoja“ socialinės paramos gavėjai.
O šią savaitę atvėsus orams, labdaros gavėjai dalintojoms priekaištavo, kad šalta laukti eilėse, kad jei dabar sušals ir susirgs, tai nedarbingumo pažymėjimą jiems turėsiančios apmokėti nemokamus maisto produktus dalijančios savanorės…
Tai, kad pačios dalintojos po pusdienį dirba ledinėje patalpoje, kad joms tenka perkiloti po 4-5 tonas produktų ir dėl to vėliau gelia ir rankas, ir nugarą, produktų gavėjams nė motais, jie apie tai net negalvoja.
„Gerumo ir padėkojančiųjų labai mažai, o pikti yra tie, kurie tingi ką nors iš tų produktų gaminti, tik nori gauti gatavų pusfabrikačių“, – sako S.Jusaitienė.
Ji sako esanti labai dėkinga savo pirmajai pagalbininkei Birutei Eglynienei ir Šilutės seniūnijos inžinieriui Vladui Rimkui, be kurių pagalbos šis darbas strigtų vietoje.
Sutirštintas pienas – gera prekė
Ilgametę savanoriavimo patirtį turinti S.Jusaitienė pažįsta didžiąją dalį paramos gavėjų, tad gerai žino, iš kurio ko gali tikėtis: kuris apgaus ir neraudonuos, o kuris sąžiningai atiduos ir kaimynui skirtą dalį.
Žino ji ir tuos, kurie (o tokių yra ne vienas) vertingesnius produktus (pavyzdžiui, sutirštintą pieną) iš karto parduoda, nes pinigų jiems reikia svaigalams. Tokių, kuriems maisto produktų tikrai verkiant reikia, anot S.Jusaitienės yra tik mažuma.
Kiekvieną kartą išdalijus gautą labdarą paaiškėja, kad apie 200 šeimų jos pasiimti neatėjo.
Jei žmogus per 4 dalijimo dienas savo produktų neatsiima, pagal nuostatus, juos galima atiduoti kitoms nevyriausybinėms organizacijoms, kurios turi teisę gauti labdarą. Bet S.Jusaitienė dar ieško užmaršiųjų telefonų Savivaldybėje, skambina jiems ir primena.
Šie žmonės dažniausiai padėkoja kantrioms dalintojoms, o produktų būna neatsiėmę dėl ligos ir būtinos išvykos.
Būna ir tokių, kurie, susikrovę į maišelį visą gautą porciją, čia pat ją pasideda ir… pamiršta. Ir šį kartą ne vienas užuomarša, grįžęs atgal, į sandėlį žengė jau pasiruošęs pretenzijų kupiną kalbą. Išvydęs kampe saugomą savo maišelį, susigėdęs tardavo, kad pretenzijų nebeturįs…
Yra ir tokių, kurie nedrįsta sugrįžti pasiimti pamiršto davinio. Produktų dalintojoms kai kuriuos kuklius varguolius tenka kviesti net kelis kartus…
Savivaldybei nieko nepranešta
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Justina Tamošauskaitė neturi informacijos apie galimybę gauti paramą maisto produktais kitais metais. Europos Sąjungos komisija dar nėra patvirtinusi šios programos vykdymo tvarkos ir lėšų poreikio 2014 metams.
„Savivaldybei nieko oficialiai nepranešta. Kai toks pranešimas bus gautas, iš karto informuosime per žiniasklaidą ir Savivaldybės tinklapyje“, – sako J.Tamošauskaitė.
Šiuo metu rajone yra 8050 tokios paramos gavėjų. Tai mažiau nei pernai, kai nemokamus maisto davinius gaudavo 9500 žmonių. Bet Socialinės paramos skyriaus specialistė nemano, kad tai pagerėjusio gyvenimo rodiklis. Greičiau tai rodo nemažėjančius emigracijos mastus, be to, įtakos turėjo ir minimalios algos padidinimas, dėl kurio sumažėjo šeimų, negaunančių per mėnesį 525 litų pajamų vienam šeimos nariui. Aišku, buvo ir tokių, kurie metų viduryje susirado darbą, tad ir jie buvo išbraukti iš paramos gavėjų sąrašų.