Nemunas sulauks didžiausių investicijų per 30 metų: plukdys ir krovinius

Šilutiškiai jau girdėjo, kad LR Vyriausybė yra užsimojusi sutvarkyti Šilutės kraštu tekančių upių - Nemuno ir Atmatos polderius, kad juose neužsilaikytų potvynių vandenys. Žinoma ir tai, kad jau pernai ir šiemet polderių kanalams valyti buvo skirta apie 8 mln. eurų ir darbai jau daugiau nei įpusėti.
Susisiekimo ministerijoje organizuotame susitikime dalyvavo visų savivaldybių, kurios susisiekia su Nemunu, atstovai.

Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, sugrįžęs iš Susisiekimo ministerijoje organizuoto susitikimo „Šilutės naujienoms“ pranešė, kad jau parengtas projektas tvarkyti Nemuno žemupio pakrantę ir upės farvaterį, kad Nemunas taptų pramoginei ir verslinei laivybai tinkama upe.
Skelbiama, kad per artimiausius trejus metus, investavus daugiau kaip 30 mln. eurų, būtų atgaivinta krovininė laivyba Nemunu maršrutu Kaunas – Klaipėda, suaktyvėtų keleivinė ir pramoginė laivyba visoje Nemuno upėje, Kauno mariose ir Kuršių mariose.

Realūs darbai – kitų metų pradžioje

Daugelis pamariškių žino, kad Nemuno farvateris upėje yra natūraliai nusidėvėjęs – upė praplatino krantus ir tuo pat metu tapo žymiai seklesnė.

Pasak V. Pozingio, LR Vyriausybės ir Susiekimo ministerijos organizuotame susitikime dalyvavo visų savivaldybių, kurių teritorijos susisiekia su Nemunu, vadovai. Visos savivaldybės buvo supažindintos su rengiamais Nemuno upės farvaterio atstatymo darbais.

Kad atstatyti normalius, laivybai reikalingus farvaterio gylius iki bent 1,5 – 2 metrų, yra būtina sustabdyti upės pakrančių ardymą. Todėl būtina Nemuno pakrantėse atstatyti anksčiau buvusias akmenų ar betono luitų sanpilas. Jos pilamos hidrotehnikų nustatytais atstumais ir sustiprina vandens tėkmę ne visu upės plotu, bet pagrindiniu farvateriu. Taip stipresnė srovė valo upės dugną ir palaiko nuolatinį farvaterio gylį.

Nemuno žemupio, kitaip tariant upės vagai nuo hidroelektrinės iki Kuršių marių tvarkyti, jau yra suplanuota apie 28 mln. Eur. Netrukus turėtų įvykti darbų viešasis pirkimas. Gali būti, jog Nemuno farvaterio tvarkymui iki šių metų galo jau bus parinktas rangovas ir atliktas projektas, o kitų metų pradžioje bus pradėti realūs darbai.

Pasak V. Pozingio, susitikimo metu savivaldybių vadovams pranešta, kad planuojama tvarkyti ir Nemuno upės aukštupio farvaterį iki valstybės sienos su Baltarusija, bei įrengti laivų nuleidimo lataką per Kauno hidroelektrinę. Tokiems darbams atlikti gali prireikti bemaž 50 mln. Eur.
Taigi planai gražūs. Šiandien daugeliui gal ir sunkoka patikėti, jog kada nors Nemunas vėl taps aktyvia pramoginei ir verslinei laivybai tinkama upe.

Atgaivins vandens kelius

Tai būtų didžiausios investicijos į Nemuną per pastaruosius 30 metų. Lietuvoje iš viso yra 822 kilometrų ilgio valstybinės reikšmės upių kelių, tačiau iš jų eksploatuojami tik 443 kilometrai. Į juos patenka tarptautinis E 41 vidaus vandenų kelias nuo Kauno iki Klaipėdos.

Susisiekimo ministerijos atstovų teigimu, per Lietuvą iš Rytų į Vakarus, Klaipėdos kryptimi eina sparčiai augantis krovinių srautas, kuris stipriai apkrauna automagistralę Vilnius – Klaipėda bei geležinkelio linijas. Siekiant efektyviai valdyti srautus, rizikas, atkuriamas vandens kelias Nemuno upe yra ideali alternatyva sausumos transportui.

Krovinių gabenimas upe yra itin patraukli alternatyva dėl saugumo, itin žemo avaringumo, lyginant su vilkikais. Taip pat svarbus mažas poveikis aplinkai – tarša 2,5 karto mažesnė nei automobilių transporto. Ekonomiškumas – tonkilometriui suvartojama apie 17 proc. kelių transporto ir 50 proc. – geležinkelių transporto suvartojamos energijos.

Susisiekimo ministerija vandens kelių atgaivinimą įtraukė į prioritetinių darbų sąrašą bei numatė 28 mln. eurų investicijų iš Europos Sąjungos fondų bei Lietuvos biudžeto lėšų E 41 keliui sutvarkyti. Taip yra skirta beveik 3 mln. eurų technikai įsigyti – vientisam vandens keliui nuo Druskininkų iki Šilutės įrengti.

Nemunu numatyta gabenti birius krovinius: žemės ūkio produktus, metalo laužą, pirmines ir apdorotas naudingąsias iškasenas, medieną, biokurą, statybines medžiagas. Taip pat pervežti suskystintas dujas, bendruosius krovinius konteineriuose.
Nemuno potencialas yra didžiulis. Pavyzdžiui, viena barža talpina 1000 tonų krovinių, tuo tarpu sausumos keliais tokį krovinių kiekį reikėtų gabenti 40-čiai vilkikų.

Nemunas prarado gyvybingumą

Per pastaruosius 30 – 40 metų Nemunas buvo praradęs gyvybingumą. Pagrindinė to priežastis – neprižiūrėti laivakelį reguliuojantys hidrotechnikos statiniai – bunos.

„Nemune įrengta virš 1200 bunų – iš žvirgždo, skaldos ir akmenų įrengtų statinių, kurie suspaudžia vandens tėkmę, nukreipia nešmenis į kranto pusę ir padeda išsivalyti upės dugnui laivakelyje. Deja, daugumos jų būklė yra bloga: apie 500 -700 bunų būtina rekonstruoti arba tikslinėse vietose pagal poreikį pastatyti naujų. Vietoje to, kad dabar kalbėtume apie krovinines baržas Nemune ir plėtotume krovinių bei žmonių gabenimą Nemunu, kasmet vien iš jo iškasame virš 700 tūkst. kubinių metrų sąnašų, tiesiog stengdamiesi pašalinti nuolat susidarančias seklumas“, – sakė Vidaus vandenų kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.

Laivybos upėmis vizijos pristatyme dalyvavo ir Alytaus, Birštono, Prienų, Kauno miesto ir rajono, Jurbarko rajono, Alytaus miesto ir rajono bei Neringos savivaldybių vadovai.

Šilutės rajono savivaldybė turi daugiausiai vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių, naudojamas Šyšos upės kelias ir kiti, tačiau jie neeksploatuojami. Šilutės ir Klaipėdos rajonų savivaldybės siekia perduoti visus vietinius kelius VVKD.

Sigitas Grinčinaitis
Komercijos direktorius, korespondentas