Ūkanoti rytai, dienos ir vakarai, bet pavasario belsmas į Kuršmarių vėtrunges ir pamario langines – nebenustelbiamas.
Joks kitas natūrinio fono triukšmas kaip ledgrūsčių žemyn į marias ir grįžusių iš žiemaviečių paukščių alaso sukeltas tiek sielos pakylėjimo vietos žmogui nesuteikia, kaip dabar įsivyravęs.
Tačiau atoslūgis potvynio užlietoje Nemuno deltoje kasdien atidengia vis naujų radinių. Neseniai vienoje kaimo ganykloje virš vandens gumšojo išpampusi galvijo stipena. Panašu, kad nugaišęs gyvulys čia pūva nuo pernykščio rudens. Dabar Nemunas atidengia ir dar daugiau panašių radinių.
Rašyti atsakymą