Nemuno deltos kraštovaizdis vaduojasi iš sovietmečio griuvenų

griuvenos Nr 6 aiksteles betonuotos Sausgalviu kPaleičiai ir Sausgalviai. Gyvenvietės, prieš keliolika šimtmečių įsikūrusios dešiniojo Nemuno kranto intako, lėtos ir seklios Leitės upės žemupyje Šilutės rajone. Nuo praėjusio šimtmečio pabaigos – Nemuno deltos regioninio parko neatskiriama dalis.

Jos pirmosios šiemet sulaukė europinių fondų paramos ir apsivalė nuo kelių sovietmečio griuvenų.

Teritorijos tapo patrauklios

Prieš pat šventes Saugomų teritorijų tarnybos komisija vertino bendrovės „Vaidva“ atliktus darbus. „Pretenzijų dėl darbų kokybės niekas nereiškė, džiaugiamės, jog pagražėjo dar vienas Lietuvos kampelis, išskirtinis Nemuno deltos kraštovaizdis, jau atsidūręs poplūdžio apsupty, Leitė jau semia tiltą“, – sakė Ventoje (Akmenės r.) įsikūrusios bendrovės „Vaidva“ vadovas Alvidas Pakalniškis.griuvenos  Nr 6  Isbetonuotos aiksteles 2012-12-20

Fermų pamatų, siloso tranšėjų ir kitų susmukusių betono griozdų, gadinusių vaizdą dykvietėmis tapusiuose laukuose, griovimas ir lyginimas užtruko nuo rugpjūčio mėnesio iki dabar.

„Užsakymą, laimėję konkursą, gavome iš Saugomų teritorijų tarnybos, jį atlikome laiku. Ne tik Nemuno deltos regioniniame parke Šilutės rajono ribose, bet ir Panemunių (Jurbarko r.), Varnių (Šilalės r.) regioniniuose parkuose panašias griuvenas demontavome, išvežėme, teritorijas išvalėme, išlyginome, o 1,8 ha rekultivuotą Kartupėnų karjerą užsėjome ir žole. Ji spėjo suželti, ir teritorija tapo patraukli, malonu lankytis“, – pasakojo A.Pakalniškis.

Jurbarko rajone, Panemunių regioniniame parke, buvo demontuotos ir išvežtos Papiškių kiaulidžių, silosinių komplekso liekanos, sutvarkyta beveik hektaro teritorija. Senų fermų griuvenų neliko ir Šilalės rajono Vaitkaičių ir Bilionių kaimuose, ten pagražėjo Varnių regioninio parko teritorija.

griuvenos 3Rumsu savartyne apsemtaiPirmiausia likviduos keliančius pavojų

„Už šiuos visus atliktus darbus pagal sutartį turėtume gauti apie 600 tūkst. litų. Ketiname valyti nuo griuvenų Biržų, Dzūkijos, Salantų, Aukštaitijos saugomas teritorijas. Noro gražinti ir švarinti tėvynę ir iš to kukliai užsidirbti tikrai pakanka“, – sakė A.Pakalniškis.

Lietuvos saugomose teritorijose apleistų pastatų ir kitų aplinką darkančių objektų griovimui šiemet skirta 10 mln. litų ES parama. Viso projekto vertė – 12,6 mln. litų. Numatyta likviduoti 170 apleistų statinių, pirmiausia tuos, kurie kelia pavojų, užsilikę lankomose vietose ir gyvenviečių centruose.

Saugomų teritorijų tarnyba praneša, jog intensyvūs griovimo darbai visą rudenį vyko Vištyčio, Asvejos, Anykščių ir Labanoro regioniniuose parkuose. Juose nugriauti 33 apleisti statiniai. Beveik pusė jų – Vištyčio regioniniame parke. Visos statybinės atliekos susmulkintos ir panaudotos keliams tiesti. Sutvarkytas ir apleistas žvyro karjeras, kur žmonės pildavo šiukšles. Dieveniškių istoriniame regioniniame parke likviduoti 25 statiniai. Lietuvoje panašių yra apie 9 tūkstančiai.

Šilutės sąvartyne – vaizdas baisusgriuvenos 7Rumu savartyne isplauta sankasa

Šilutės rajone šiemet tikėtasi sulaukti puikaus efekto ir iš kito ekologinio projekto, finansuojamo ES paramos lėšomis. Jį vykdo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC).

Iki šių metų galo KRATC buvo įsipareigojusi sutvarkyti paskutinį, septintąjį krašte uždarytą Šilutės rajono Rumšų sąvartyną. Jis yra vienas iš kelių, kurių sutvarkymui ES ir šalies Vyriausybė skyrė keliolika milijonų litų.

Iki šių metų pabaigos Rumšų sąvartyno teritorijos plote reikėjo atliekas sustumti, kaupą uždengti, įrengti paviršinio vandens nuvedimo griovį bei filtrato (kaupo perimetru) latakus, surinkimo šulinius, o naująjį kaupą ir sąvartyno teritoriją padengti augaliniu sluoksniu, apsėti daugiametėmis žolėmis.

Deja, vaizdas tebėra liūdnas, nei žolės, nei išlygintos teritorijos. Lietūs kaupą griauna, aplinka duobėta, filtratas srūva į aplinką… Gautos aplinkosauginės naudos iš ES paramos lėšų čia nematyti.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.