Anot mokslininko, ichtiologo, fondo „Nemunas 2.0“ valdybos nario Kęstučio Skrupskelio, vandens cheminės būklės, dugno bestuburių ir žuvų bendrijų tyrimai 10-yje Nemuno atkarpų – nuo pasienio su Baltarusija iki Punios šilo – davė neįkainojamos informacijos.
„Prieš pradėdami tyrimus norėjome įvertinti, koks vanduo atiteka į Lietuvą iš Baltarusijos ir kuo jis gali būti užterštas. Bendra būklė, keliaujant pasroviui, blogėja, tai lemia pasklidosios taršos, daugiausiai, žemės ūkio poveikis bei miestų „išmetama“ tarša, nuotekos. Dalies upės tyrimų atkarpų rezultatai nuteikia pakankamai optimistiškai“, – sako K. Skrupskelis.
Blogiausia padėtis užfiksuota aplink Alytų: ties Vidzgirio botaniniu draustiniu (2,67 balo) ir žemiau Alytaus valymo įrenginių (2,89 balo). Geriausia Nemuno būklė – žemiau Merkinės, aukščiau Jononių kaimo (4,44 balo iš 5 galimų).
Praėję metai buvo išskirtiniai vandens telkinių būklės sąlygomis. Aukštas Nemuno vandens, kurį pernai gausiai papildė lietūs ir sniegas, lygis buvo neįprastas lietuviškai vasarai, tai leido pamatyti įvairesnį upės vaizdą.
„Didžioji Nemuno vidurupio dalis – santykinai geros ekologinės būklės, pasižymi aukšta biologine įvairove ir gamtiniu stabilumu. Mažai žmogaus veiklos paveiktose atkarpose aptinkamos ir retos bei saugomos rūšys, gausi tiek jų, tiek ir jų buveinių įvairovė“, – teigia K. Skrupskelis.
Tačiau urbanizuotose ruožuose aplink miestus pastebimas neigiamas žmogaus veiklos poveikis. Nemuno vagos gilinimo, nepakankamai efektyvių valymo įrengimų ar taškinių taršos šaltinių poveikis juntamas tiek upės vandens kokybei, tiek čia gyvenančių gyvūnų bendrijoms. Pavyzdžiui, 3 iš 10 tyrimo stočių žuvų būklė vertinama blogai, ten rūšių – tik 11, kai kitose – 15 ir daugiau. Nevietinių ar invazinių rūšių gausėjimas perspėja apie buveinių pokyčius ir neigiamą poveikį vietos ekosistemoms“, – pabrėžia ichtiologas.
BNS inf.