Jau antrą savaitę Atmatoje ties Rusne darbuojasi žemsiurbė. Visu ilgiu išrangiusi gruntolaidžio žarnas ji užgulė dugno seklumas. Variklių gaudesys dusliu aidu ritosi link žiočių, iki kurių – tik trys kilometrai. Per jas iš Kuršių marių link Minijos žiočių dar vis prasklendžia pramoginiai laivai, vienišos jachtos ir žvejų kateriai.
„Žemsiurbė pagilins laivakelį į Uostadvario žiemos uostą, kad dugno sąnašos netrukdytų“, – užkalbintas sakė vietinis gyventojas, ilgametis vidaus vandens kelių prižiūrėtojas kapitonas Steponas Gintalas. Pasak jo, kai šis laivakelis bus garantinio 1,5 metro gylio, žemsiurbę vilkikas per žiotis nutemps į dešinįjį Minijos intaką.
Ši pakankamai gili upė įteka į Atmatą kitapus Uostadvario. Bet ir čia vietomis formuojasi seklumos, jas reikia pašalinti. Minija nuo žiočių iki Lankupių yra 9 km ilgio valstybinės reikšmės vidaus vandens kelias. Juo iki Povilų ir Mingės prieplaukų nuolat kursuoja maži ir dideli, 80-120 žmonių galintys talpinti, turistinius maršrutus aptarnaujantys laivai.
Gilinti Nemuno žemupį ir ne tik jį (Skirvytės, Pakalnės, Šyšos upes – taip pat) reikia ne tik dėl saugaus plaukiojimo, kad didesnės grimzlės jachtos, privatūs ir tarnybiniai kateriai nestrigtų. Taip pat, kad per ledonešius ant seklumų nestrigtų lytys, nesusidarytų jų sankamšos ir netvenktų per potvynius vandens, o jis neskandintų didžiulių (iki 40 tūkst. ha) Nemuno deltos teritorijų.
Žinoma, sąnašinį gruntą pašalinus nuo dugno, pagerėja išgyvenimo sąlygos ir į nerštavietes iš Baltijos jūros į upes migruojančioms žuvims. Natūraliam jų išteklių atsikūrimui tai itin svarbu.
Vidaus vandens kelių direkcija savo žemsiurbei šį rudenį skyrė laivakelių gilinimo užduotis ne tik Atmatoje ir Minijoje. Kai čia darbai bus baigti, keliaus 20 km aukštyn gilinti Nemuno vagos ties Šakūnėliais, aukščiau Rusnės. Čia ledų sangrūdas taip pat dažnai strigdo seklumos, jas iki navigacijos sezono pabaigos tikimasi pašalinti. Laivybos sezonas šiemet turėtų baigtis lapkričio 9 d.
„Žemsiurbės komandai praėjusios savaitės siautulingi vėjai kelias dienas trukdė upės vidury sumontuoti pontonus, gūsiai blaškė, neleisdami sujungti ir sutvirtinti. Šis beveik trijų aukštų namo dydžio laivas turi būti stabilus, o darbas ant vandens – saugus“, – sako laivininkai.
Gamtininkai sako, kad ruduo sąnašas kuopti iš dugno ir pilti į upės pakraščius Nemuno deltoje yra tinkamesnis metas nei pavasaris. Nes gegužę – birželį smėlio salose Atmatoje ir jos žiotyse peri reti saugotini paukščiai, perpus už upines žuvėdras mažesnės mažosios žuvėdros. Jų čia – apie 200 porų.
Veikianti žemsiurbė gali negrįžtamai lizdavietes sunaikinti. Ji dirba vakuuminio siurblio principu, o nusiurbtas gruntas 400 metrų ilgio gruntolaidžiu supilamas į sąvartas prie kranto. Jos našumas – apie 900 kub. metrų per valandą.
Beje, aplinkos ministro įsakymu tik šiemet yra patvirtintas salų ties Atmatos žiotimis ir mažųjų žuvėdrų (Sterna albifrons) apsaugos 2012-2014 m. veiksmų planas.
Vidaus vandens kelių direkcija yra įsipareigojusi šiemet baigti ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei šalies biudžeto finansuojamą projektą, skirtą tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelio E 41 ruože Kaunas – Atmatos žiotys rekonstrukcijai. Jo bendra vertė – 13 mln.lt.
Pagilinus Nemuno dugną ir atstatytomis akmenų bunomis sureguliavus upės vagą, tikimasi daugiau kaip dviejų šimtų kilometrų ilgiu sumažinti upės krantų eroziją, pagerinti laivybos sąlygas.