Nendrių stogo joks uraganas nenuraus

DemereckasDaug kur Kuršių nerijoje nendrės pjaunamos tik tam, kad neužstotų vaizdo į marias. O Rusnėje gyvenantis tautinio paveldo meistras Alfonsas Edmundas Demereckas jas naudoja pagal paskirtį – nendrėmis dengia namus ir pamario kraštui grąžina tradicinį veidą.

Kai tik paspaudžia šaltukas, užšąla visos užmirkusios pamario pievos, galima specialiu įrenginiu, braukiant ledo paviršiumi šienauti nendres. Kol jos atsidurs ant stogo – darbo dar daug. Rišant į standartinius 70 cm skersmens ir iki 2 metrų ilgio ryšulėlius, tris kartus juos reikia perrinkti, išvalyti nuo šiukšlių, pasklaidyti ir vėl iš naujo surišti. Įrenginį nendrėms pjauti A. E. Demereckas susimontavo pagal šimto metų senumo eksponatą, matytą viename Danijos muziejuje. Penkerius metus tokiu pjovė, bet paskui įsigijo patogesnį, motorizuotą.

Patvariau už šiaudinį

„Mūsų marių nendrės yra labai stiprios, net stipresnės už ežerų, kadangi čia žemės derlingos. Kiečiausia, turinti daug celiuliozės, yra apatinė nendrės dalis, maždaug 20 cm. Namas dengiamas paliekant iškištą tą kietąjį kraštą ir vis kylant aukštyn. Ant stogo paviršiuje būna vien celiuliozė. Todėl nendrių stogas labai patvarus. Patvaresnis už šiaudinį, – pasakojo meistras. – Net švedai mūsų nendrėmis domisi, buvo atvažiavę, norėtų pirkti didelius kiekius, bet mes tiek daug neprigaminame.“
Švedai norėtų ir dešimties tūkstančio ryšulėlių, tačiau A. E. Demereckas ir su keliais pagalbininkais tiek neprigamintų. „Juk tai rankų darbas, o žmonių Rusnėje vis mažėja. Keturis išmokiau, bet išsilakstė, išvažiavo. Na, bet gal nepražus šis amatas, nebus išstumtas, kaip sovietmečiu. Tokių gražių pastatų pamary buvo, tai išdraskė, išdraskė, šiferiu nuklojo. Dabar viskas gerai – žmonės vėl dairosi, nendrinių stogų“, – džiaugėsi vienintelis Lietuvoje sertifikuotas nendrių stogdengystės amato puoselėtojas A. E. Demereckas. Pasak jo, nors aplinkosauginiai nuostatai leidžia nendres pjauti nuo lapkričio 1 dienos, tačiau geriausia tai daryti vėliau, kadangi žiema vos ne du mėnesius pasistūmėjo, užšąla daug vėliau. Per metus jo individuali įmonė paruošia 4–5 tūkstančius nendrių ryšulių. O tiek užtenka maždaug dviems namams.

Ministerija nevertina

„Senovėje žmonės pradėdavo pjauti griežtai spalio 30 dieną, o iki lapkričio 1 dienos pabaigos turėjo būti nusipjovę jiems skirtus plotus. Nendrės buvo labai paklausus produktas, jomis netgi duoklę mokėdavo. Kaip archeologai išsiaiškino, netgi Klaipėdos pilis buvo dengta nendrėmis. Šiame krašte nendrės iki tol, kol atsirado olandiškos čerpės, buvo pagrindinė medžiaga stogui“, – teigė A. E. Demereckas. Tautinio paveldo meistras apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija tokio amato puoselėtojus išbraukė iš paramos gavėjų. „Nesuprantu, kodėl. Juk mes vienetiniai, ant pirštų mus galima suskaičiuoti. Tiek to, nekreipiam dėmesio, dirbam ir tiek, – sakė ūkininkas. – Anksčiau dar mums nenorėjo už nušienautas pievas išmokų mokėti, tačiau išsireikalavom. Juk mes, kaip ir kiti ūkininkai, padarome savo pievas gražios agrarinės būklės – kokias Europos Sąjunga ir pripažįsta.“

2Net seneliai nežinojo

Nendrėmis dengiami ne tik namų stogai, bet ir šuliniai, pavėsinės. Po tokios A. E. Demerecko pavėsinės stogu net kregždė lizdą susisuko. „O štai šitas stogelis buvo pirmasis mano gaminys, – rodydamas į nendrėmis apdengtą šulinį pasakojo meistras. – Apdengiau prieš dvidešimt metų. Atlaikė jis ir garsųjį uraganą Anatolijų. Kai siautė iš kojų verčiantys vėjai, apie nendrių stogų ypatybes sužinojau daug naujo, to man net mano seneliai nebuvo pasakoję. Pasirodo, nėra tokio vėjo, kuris nuneštų nendrinį stogą. Pamenu, atėjau semti vandens, pasilenkiau po stogu ir, mano nuostabai, prapuolė vėjas. Jo net nesigirdėjo. Tik žingsnį žengiau nuo šulinio, vėl vertė iš kojų. Aplink siautė, ūžė, o po stogeliu – ramu. Nė vienos nendrikės neištraukė.“

Kaip vėliau išsiaiškino A.E. Demereckas, vėją amortizuoja maždaug 25 cm nendrių storis. Apie tokias savybes meistras anksčiau net nežinojo. Pirmas jo gaminys stovi iki šiol.

Muziejuose – jo darbai

Po to meistras apdengė daugybę įvairių Lietuvos muziejų pastatų. Naujausias jo darbas – šiemet nendrėmis apdengta Motiejaus Valančiaus gimtinės Kretingos rajone, Nasrėnuose, klėtelė. Pastaruoju metu daug kas nori ir nuosavas sodybas dengti nendrėmis. „Tie, kam rūpi, kad pastatas būtų ekologiškas, kvėpuojantis, vertina nendres“, – sakė A. E. Demereckas. Šio amato jį išmokė dar tėvas. „Tik sovietmečiu tipiškus pamario krašto stogus žmonės buvo pakeitę šiferiu. Ir mūsų namas taip buvo dengtas. Tai blogiausia danga, kokią esu matęs“, – sakė meistras, savo gimtąjį namą neseniai perdengęs nendrėmis.

Visam gyvenimui

Nors visi grožisi nendrių stogais, tačiau daugelis klaidingai įsitikinę, kad toks stogas neilgaamžis, supus, prakiurs, sutrūnys greit. Meistras tikina, jog taisyklingai uždengtas stogas tikrai bus visam žmogaus gyvenimui – nei remontuoti, nei perdengti reiks. „Na, tik kartais paukščiai pažnaibo. Bet tai nieko tokio“, – sakė jis. Be to, uždengus namą 30 cm storio nendrėmis, nereikia jokio apšiltinimo. Todėl, meistro paskaičiavimu, kainuoja pigiau nei čerpių, po kuriomis dar reikia dėti storą apšiltinimo sluoksnį.
„Vasarą per karščius troboje po tokiu stogu bus dešimčia laipsnių vėsiau. Todėl man net nereikia oro kondicionieriaus. Žiemą per tokį sluoksnį šaltis nepatenka, gerai izoliuoja, – gerąsias nendrių savybes vardijo A. E. Demereckas. – Nendrės puikiai izoliuoja ir garsą. Be to, toks stogas atsparus ne tik vėjui, bet ir lietui. Svarbiausia, kad būtų geras nuolydis – 45 laipsnių. Per tokį stogą nušliaužia sniegas, neužsistovi lietaus vanduo. Jei tik kampas bus mažesnis, sniegas gali prišalti, o tada gilyn ims skverbtis drėgmė ir per ilgesnį laiką stogas ims pūti.“ Teisingai parinktas nuolydis, pasak A. E. Demerecko, garantuoja stogo ilgaamžiškumą: gavęs drėgmės laiku išdžiūva. Jo pastebėjimu, per smarkų lietų įmirksta tik 5 cm nendrių, tačiau toks sluoksnis greitai išdžiūva.

Natūraliai impregnuotos

„Dar vienas mitas, kad žiežirbos iš kamino gali nukristi ant sausų nendrių ir sukelti gaisrą. Mano kaminas – senoviško tipo, todėl žiežirbas sulaiko. Tačiau esame pastatę ir daug pirtelių, kur kaminai nauji. Izoliuoji kaminą ir viskas gerai. Žinau, kad dėl gaisrų žmonės labiausiai ir baiminasi. Tačiau nendrės – tik B degimo klasės“, – sakė stogdengys. Nendrės turi natūralaus gamtinio impregnanto – vaško. Be to, jų ryšulėliai būna kietai suspausti, todėl taip greit net norėdamas nepadegsi.

„Daugelio įsitikinimu, nendrės pavojingiau net už benziną ir kitus naftos produktus. Pamenu, kai Klaipėdoje sėdome į keltą, plaukėme į Jūrų muziejų, kur turėjome dengti žvejo namelį, įsodino tik mus vienus su nendrėmis, jokių daugiau žmonių ir automobilių nepriėmė, tarsi mes jau būtume kažkoks ypatingai pavojingas krovinys. Stebėjomės ir juokėmės iš tokio požiūrio, – prisiminė A. E. Demereckas. – Plaukėme kaip išskirtiniai ponai.“

Lzinios.lt inf.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.