Neniokokime savų augalų, neplatinkime svetimų

Lietuvoje savaime auga apie 1,3 tūkst. augalų rūšių, tačiau nepaisant jų įvairovės, daugėja norinčių pasipuošti namų aplinką dekoratyviais, dažnai svetimžemiais ar net saugomais augalais. Todėl svetimžemių augalų rūšys plinta į gamtos buveines ir daro žalą aplinkai, o saugomos nyksta.

„Iš gamtos negalima tyčia imti nė vienos saugomos rūšies ir į ją negalima nešti bet ko. Laukinių augalų pievoje, miške ar paežerėje negalima persodinti, neva, kad būtų gražiau. Domėkimės gamtiniais procesais ir elkimės su gamtos turtais išmintingai. Kiekvienas augalas pats pasirenka jam augti tinkamiausią vietą, jeigu į ją patenka svetimžemė rūšis, ypač invazinė, kyla grėsmė mūsų šalies buveinėms“, – sako Aplinkos ministerijos atstovė Laura Janulaitienė.

Norint išsaugoti Lietuvos augalų unikalumą, svetimžemes rūšis draudžiama sodinti, perkelti į natūralias sausumos ar vandens buveines. Pavyzdžiui, nevietines dekoratyvias vandens lelijas galima pasisodinti tik savo įrengtuose baseinėliuose, tvenkiniuose, bet draudžiama sodinti natūraliuose ežeruose, upėse. Jos gali išstumti natūraliai augančius augalus.

Pasitaiko iniciatyvų „sugrąžinti“ išnykusias ar retas rūšis į gamtines buveines, tačiau tai galima daryti tik specialistams. Turi būti įvertintos rūšies nykimo priežastys, atkūrimo svarba, būdai, tinkamumas, teritorijos. Pasitaiko, kai prastai augantys ar atsibodę egzotiški augalai po retinimo, genėjimo išmetami per tvorą ir savaime plinta. Jų sėklas, šaknis būtina kompostuoti arba pristatyti į žaliųjų atliekų aikšteles, sudžiūvusias dalis sudeginti. Gyvybingas invazines augalų rūšis, veisles, porūšius draudžiama be leidimo auginti, dauginti.

Kitas atvejis – kai iškasami saugomi augalai, turint tikslą juos pasisodinti prie namų arba parduoti. Pavasarį tai šilagėlės, vasarą – gegužraibinių, mūsų lietuviškųjų orchidėjų šeimos augalai (plačialapės klumpaitės, dvilapės blandys, įvairių rūšių gegūnės, dekoratyvūs katilėliai, gencijonai ir kiti).

Saugomų augalų ir jų dalių negalima be leidimo, kurį išduoda Aplinkos apsaugos agentūra, rinkti, iškasti, kitaip naudoti, fotografuoti, filmuoti saugomas rūšis jas žalojant. Kai kurių rūšių buveinėms padaroma žalos, kai fotografuotojai išmindo, išguli augimvietes, pažeisdami jaunus augalus.

Lietuvos raudonojoje knygoje yra 566 rūšys. Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, vadovams, atsakingiems asmenims – iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, vadovams, atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos. Iškasus ir perkėlus į savo gėlyną saugomos rūšies laukinį augalą taip pat gresia baudos.