Nepamirštama lemtingos meilės istorija jungia kartas

velnio Nuotaka_157x200Vasario 18 d. (šeštadienį) Palangos koncertų salėje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras parodys vieną populiariausių savo spektaklių – kultinį lietuvišką miuziklą „Velnio nuotaka“.

Tai – vienintelis profesionalioje teatro scenoje atgimęs vieno įsimintiniausių miuziklų pastatymas.

Kelios dienos po Šv. Valentino dienos vyksiantis spektaklis kvies prisiminti vieną įspūdingiausių meilės istorijų lietuvių literatūroje. Įsimylėjėlius Jurgą ir Girdvainį įkūnys Judita Butkytė – Komovienė ir Jeronimas Milius.

Fenomenalus kūrinys

Meilė nenuspėjama, nesuplanuojama, nepalenkiama, užliejanti laime, bet galinti ir pražudyti – turbūt populiariausias lietuviškas miuziklas „Velnio nuotaka“ talpina visą meilės galimybių spektrą ir primena jos didingumą.

Kazio Borutos apysaka „Baltaragio malūnas“ įkvėpė 1974 m. ekranus pasiekusį pirmąjį lietuvišką miuziklą „Velnio nuotaką“, kūrinys įvairiomis progomis ir įvairiais formatais atgimė dar ne kartą, o miuziklui Viačeslavo Ganelino sukurta muzika tapo fenomenu – ji skamba iki pat šiandien, neprarasdama su ja užaugusių klausytojų dėmesio ir užkariaudama jaunosios kartos simpatijas.

Pristatydamas profesionalaus teatro scenoje atgimusį miuziklą jo režisierius Kęstutis Jakštas pasakojo, kad šis pastatymas atskleidžia lietuvių liaudies kodą, „tai, kaip mes mokame linksmintis, pasijuokti iš savęs ir iš kitų, ironizuoti, aistringai mylėti ir nekęsti, kovoti už savo laimę ir tada, kai mūšis pralaimėtas, žodžiu – pilnakraujiškai gyventi ir tikėti“.

Meilės tvirtumas

„Jurga simbolizuoja lietuvaitės meilės stiprumą, ji – ištikimybės simbolis. Iki šiol išliko tas laukimas, tikėjimas savo mylimuoju, kad anksčiau ar vėliau jis sugrįš. Tai labai gražus lietuviškas moters personažas”, – apie pagrindinę „Velnio nuotakos“ heroję kalbinta dar rudenį pasakojo aktorė Vaiva Mainelytė, įkūnijusi Jurgą A. Žebriūno filme.

„Kai vaidinau Jurgą man buvo 26 metai, viskas buvo šviežia ir gyva, pati buvau labai įsimylėjusi savo vyrą. Manau, kad ir A. Žebriūno buvo toks užmanymas, kad nuotaka būtų prinokusi, labai norinti surasti mylimąjį, ištekėti“, – svarstė aktorė.

Klaipėdos muzikinio teatro solistė Judita Butkytė – Komovienė taip pat pasižymi nepriekaištingu savosios Jurgos atlikimu.

Solistės įkūnijama herojė – trapi ir labai patikti. Kalbėdama apie šį mėgstamą vaidmenį solistė užsimena, kad jis jai yra žmogiškai savas, „Jurgos vaidmuo emocine, personažo gylio prasme yra artimas mano prigimčiai. Bet jos pasirinkimai man ne visada priimtini“. Stipria meile deganti ir joje sudeganti Jurga jai romantiškai atrodo tik literatūros kūrinyje, o ne realiame gyvenime, kuriame populiaresnis stiprios, jausmų nevaldomos ir savo gyvenimą tvirtai rankose laikančios moters portretas.

„Velnio nuotakoje“ šiandienės aktualijos

Paklaustas apie „Velnio nuotakos“ aktualumą šiuolaikiniame pasaulyje Jurgos tėvą įkūnijantis solistas Šarūnas Juškevičius kvietė pasvarstyti ar pasaulis iš tiesų yra tiek jau daug ir pasikeitęs, „miuziklo pasakojimas yra aktualus – viskas kaip tik taip ir vyksta. Nereikia visko išversti tiesiogiai, bet mūsų pasaulyje, verslo pasaulyje, panašūs sandėriai sudaromi nuolat, rizikuojant, parsiduodant. O kad ir tiesiogiai žiūrėsime – manote, kad vedybos iš išskaičiavimo jau yra praeities reliktas? Tikrai ne“, įsitikinęs Š. Juškevičius.

Miuzikle neieškantiems nei gilių prasmių, nei aktualių temų atlikėjas nurodo patį pasakojimo įtaigumą bei fantastišką, ne vieną kartą užbūrusią V. Ganelino muziką, „pati „Velnio nuotakos“ istorija yra labai įdomi, savotiškas liaudiškas detektyvas su fantastikos akcentais. Šie dalykai visais laikais traukė ir žavėjo žmonės, šiuo metu gal net daugiau nei visada. Prisiminkime ir tai, kad libretą rašė žodžio meistars Sigitas Geda – jis tikrai nesugadino K. Borutos teksto“, dėstė solistas.

Širdyje prigyjanti muzika

Baltaragio ir Jurgos duetas net ir tvirčiausios širdies klausytojams išspaudžia ašarą. „Žiūrėjau, kaip kolegos vaidino šį spektaklį, vertinau jį emocine prasme, kaip jis veikia. O jis tikrai veikia“, sakė Š. Juškevičius. Anot jo, muzika yra šio spektaklio širdis, „labai ryškios visų personažų melodinės charakteristikos. Kiekvienas personažas iškart įsimena savo melodija, ritmu, harmonija. Tai visomis prasmėmis puikus kompozitoriaus darbas“.

Š.Juškevičius pripažino, kad ir pats „Velnio nuotakos“ muziką širdyje nešiojasi jau labai seniai, nuo tada, kai būdamas 18 metų pirmą kartą pamatė A. Žebriūno filmą, „įspūdis buvo labai ryškus. Reikia suprasti, kad tada nieko panašaus nebūdavo – kiekvienas toks muzikinis įvykis, kai skambėdavo mūsų laikmečio muzika – rokas, džiazrokas – būdavo bomba. Juk ji oficialiai buvo ignoruojama kaip kapitalistinės kultūros išraiška, nepriimtina socialistiniam jaunimui“.

„Velnio nuotakos“ muzikos magijai iki šiol neabejinga ir V. Mainelytė, „labai gera išgirsti šio miuziklo melodijas, nesvarbu kur – įvairiose koncertinėse programose ar šou, geras jausmas girdėti savo arijas. Mano anūkei labai patinka, kartais prašo, kad pasiklausytume įrašų. Ir nieko keisto – muzika labai paveiki, ji tiko visoms scenoms, monologams sukeldavo gilias emocijas“, – sakė aktorė.

 

Apie spektaklį Klaipėdos Valstybinio Muzikinio Teatro svetainėje.

Bilietus galite įsigyti čia.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.