„Nepatogūs“ tiesiosios žarnos tyrimai būtini ankstyvai rimtų ligų diagnostikai

Storosios, tiesiosios žarnos ir išeinamosios angos ligas diagnozuoja ir gydo gydytojas chirurgas – proktologas.

Nepaisant to, kad laiku atlikti proktologiniai tyrimai gali padėti anksti nustatyti ir sėkmingai gydyti ligą, vis dar dažnai, net ir kenčiant nemalonius simptomus, delsiama kreiptis į proktologą, tikintis, kad liga praeis. Vizitas pas šį specialistą daugeliui kelia baimę, nerimą bei „nepatogumo“ jausmą.

Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje ir Kretingoje chirurgas, proktologas Oleg Aliošin pasakoja, kaip vyksta proktologinis ištyrimas ir pataria, kodėl nereikėtų jo atidėlioti.

Kaip atliekamas tyrimas

Proktologinė apžiūra visuomet prasideda nuo pokalbio su pacientu ir jo nusiskundimų išklausymo. Po to atliekamas digitalinis tyrimas, kuomet išangės sritis ir apatinė tiesiosios žarnos dalis čiuopiama pirštu. Šis tyrimas, priklausomai nuo įstaigoje esančios įrangos, gali būti atliekamas pacientui esant skirtingose pozicijose: ginekologinėje, ant šono arba keturklupčiuojant.

„Atvykstant proktologo konsultacijai, reikia atlikti tiesiosios žarnos paruošimą vienkartine paruošta klizma, kurią galima įsigyti vaistinėje“, – sako specialistas.

Digitalinio tyrimo metu įvertinama aplinkinė išangės oda, rauko tonusas, vientisumas ir skausmingumas. Šis tyrimas, pasak O. Aliošin, po pokalbio su pacientu suteikia bene daugiausiai pirminės informacijos.

Gali būti atliekami instrumentiniai tyrimai – anoskopija ir rektoskopija. Anoskopijos metu, švelniai įvedus siaurą, neilgą vamzdelį su šviesos šaltiniu (anoskopą) į tiesiąją žarną, įvertinama išangė ir tiesiosios žarnos apatinė dalis, apžiūrima gleivinė, jos pokyčiai bei papildomi dariniai. Šis tyrimas padeda nustatyti įplėšas (išangės kanalo opas), fistules (patologiniai kanalai, kurie susidaro tarp odos aplink išangę ir išangės ar tiesiosios žarnos), hemorojų (veninių mazgų).

Atliekant rektoskopiją, naudojamas vamzdelis (rektoskopas) yra ilgesnis. Šio tyrimo metu pro vamzdelį pučiamas oras, rektoskopija padeda įvertinti gilesnį tiesiosios žarnos segmentą ir jos gleivinę.

Kartais prireikia sudėtingesnių tyrimų – sigmoidoskopijos ar kolonoskopijos. Tokiu atveju specialistas paskiria tyrimo laiką ir pataria pacientui, kaip jam pasiruošti. Atliekant šiuos tyrimus, galima diagnozuoti storosios žarnos patologijas, įvairias uždegimines žarnyno ligas, papildomus darinius (polipus ir kt.), kurie gali būti piktybiniai.

Simptomai

Simptomai, kuriuos pajutus reikėtų kreiptis į gydytoją proktologą – diskomfortas tuštinimosi metu, kraujavimas arba skausmingas tuštinimasis, niežulys, perštėjimas tarpvietės srityje. Proktologo konsultacijai būtina apsilankyti ir gavus teigiamą slapto kraujavimo (iFOPT) tyrimo rezultatą.

O. Aliošin įspėja, kad minėti simptomai gali būti ne tik nepiktybinio susirgimo, bet ir onkologinės ligos požymiai. Todėl proktologo konsultacija būtina, kad liga būtų nustatyta kaip galima anksčiau.

„Ankstyvas ligų, ypač onkologinių, nustatymas yra sėkmingo gydymo pagrindas. Nors proktologinis ištyrimas nėra skausmingas, dėl savo subtilumo jis gali būti nemalonus ir nepatogus pacientui. Tačiau, šiuolaikinės medicinos galimybės ir specialistų empatija bei jų supratingas požiūris leidžia maksimaliai sumažinti šiuos pojūčius, todėl baimintis proktologinių tyrimų ir atidėlioti vizito pas gydytoją neverta. Laiku aptikus ligą, mes turėsime daugiau galimybių parinkti Jūsų sveikatą tausojantį gydymo būdą, o Jūs – greičiau išgyti, pamiršti varginančius simptomus ir džiaugtis geresne gyvenimo kokybe“, – sako O. Aliošin.

UAB Northway medicinos centrai inf.