Nepavyko bandymas vairuotoją apkaltinti kuro vagyste

40f8511659c16166b824a8d3448ee013 px450Prieš pat didžiąsias metų šventes A.D. teko varstyti Šilutės rajono apylinkės teismo duris. Vyras buvo kaltinamas dviem stambiomis dyzelino iš tuometinės darbovietės vagystėmis, kurių metu iš vilkiko bako neva išleido kuro už 14 tūkst. litų.

Tačiau byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų jo kaltei pagrįsti ir teismas jį išteisino.

Kaltinamasis gynėsi vogęs kurą

Kaltinamasis teisme aiškino, kad yra nekaltas. Jis teisėjui papasakojo, kad toje įmonėje, kurios vadovai jį kaltina vagyste, dirbo nuo 2012 metų rugpjūčio. Vyras atskleidė, kad bendrovėje buvo nustatytos tokios kuro normos, kad praktiškai su tokiu kiekiu nebuvo įmanoma nuvažiuoti nurodyto atstumo – visiems vairuotojams nuolat trūkdavo dyzelino.

Vyras teigė, kad jokių skolų bendrovei neturi, bet vadovai vertė jį parašyti, kad yra skolingas įmonei 14 tūkst. litų.

Įmonės atstovo M.Š. teigimu, per A.D. darbo įmonėje laikotarpį buvo atliktos dvi inventorizacijos, kurių metu nustatyta, kad A.D. vairuodamas vilkiką “Scania”, viršijo darbdavio nustatytą kuro normą – pereikvojo 3473 l dyzelino, kurio vertė – 14 036,71 Lt.

Anot M.Š., apie įtariamą vagystę buvo kalbėta su vilkiko vairuotoju, kuris tariamai paaiškino, jog kurą nusipildavo savo reikmėms. Įmonei padarytą žalą A.D. žadėjo atlyginti.

Taip pat byloje minima, kad A.D. savo ranka parašė ir parašais patvirtino įsipareigojimus grąžinti įmonei padarytą skolą, tačiau praėjus kelioms dienos po įsipareigojimų surašymo, M.Š. teigimu, kaltinamasis atvyko į įmonę ir suplėšė pasirašytus dokumentus. Tačiau išliko tų raštų kopijos.

Kuro vagystėmis kaltinamo vyro teigimu, jis jokių dokumentų neplėšė, nes tomis dienomis buvo nedarbingas.

Liudytojų parodymai nesutapo

Liudytoja V.S. pasakojo, kad lapkričio 20-21 dienomis sulaukė žmogaus skambučio, kuris sukėlė įtarimą, kad A.D. nupylinėja kurą. Paskambinęs žmogus sakė Šilutės degalinėje matęs A.D., pasistačiusį daug kanistrų, tačiau plačiau papasakoti ir prisistatyti atsisakė.

V.S. apie skambutį informavo savo vyrą S.S. apie galimą kuro nupylinėjimą buvo pasakyta ir vagystėmis įtariamam A.D. Anot liudytojos, lapkričio 27 dieną A.D. atvyko ir neva atsiprašė, pripažino vogęs kurą ir parašė pasižadėjimą, kad nuostolius už nupiltą kurą per tam tikrą laiką padengs, prašė leisti toliau dirbti įmonėje.

Teisme A.D. aiškino, kad nenupylinėjo kuro.

Tuometinis įmonės direktorius S.G. sakė, kad apie kuro vagystę informuojantį skambutį jis žino tik iš nuogirdų. Anot jo, A.D. prisipažino, kad kažkiek kuro nuleidęs ir pasiėmęs. Direktorius atliko tarnybinį patikrinimą ir kuro vagyste įtariamam darbuotojui paskyrė drausminę nuobaudą, kuri nebuvo apskųsta. Jis apgailestavo, kad kuro trūkumai yra visų vairuotojų ir visų transporto įmonių bėda, vienam vairuotojui kuro daugiau trūksta, kitam – mažiau. Jis dar pridėjo, kad su vairuotojais sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys.

Tuo tarpu liudytojas S.S. turėjo kitą įvykių versiją. Jis teigė, kad būtent jam skambino neprisistačiusi moteris ir pranešė, kad A.D. Šilutės rajono degalinėje nupylinėja kurą. S.S. žiniomis, A.D. pripažino, kad nupylinėjo kurą ir pažadėjo padengti nustatytą kuro trūkumą. Dokumente dėl kuro trūkumo yra S.S. prierašas ir parašas, kuriuo jis norėjo pagąsdinti vairuotojus, kad nebūtų piktnaudžiaujama. S.S. teigimu, tokio didelio trūkumo padaryti važiuojant negalima, nes automobilių kuro sistema yra kartais tikrinama.

Kaltinimai vairuotojui – nepagrįsti

Teismo ekspertizės specialistas nustatė, kad įsipareigojimai dėl žalos atlyginimo parašyti A.D. ranka, tačiau daugiau jo kaltę įrodančių aplinkybių nėra.

Nustatyta, kad A.D. kuro pereikvojimu neišsiskiria iš kitų vairuotojų: vidutiniškai per metus jis yra pereikvojęs 1075 litrus, o vidutinis visų vairuotojų pereikvojimas – apie 900 litrų.

Vairuotojui pateiktuose kaltinimuose jokių vagystes apibūdinančių aplinkybių nenurodyta, tai yra, nėra jokių duomenų apie nusikaltimų padarymo vietą, būdą, kitas svarbias aplinkybes. Tariamų vagysčių laikas nurodytas metų tikslumu. Netikslus, nekonkretus kaltinimas pažeidžia kaltinamojo teisę į gynybą, nes neaišku, nuo ko reikia gintis.

Policijai nebuvo pranešta ir apie skambutį, kuriuo įspėta apie daromą nusikaltimą. Liudytojai nurodė skirtingas versijas dėl sulaukto skambučio: moteris teigė, kad jai telefonu pranešė žmonės apie daromą kuro vagystę ir kad ji buvo daroma Šilutės m. degalinėje ir ji vėliau informavo S.S. apie tai, o ne jis ją. Taigi minėtų liudytojų parodymai visiškai priešingi, ir tai leidžia manyti, kad istorija yra išgalvota.

Įtarimą sukėlė ir tai, kad viena vagystė padaryta 2012 m., kita – 2013 m. 2012 metų vagyste darbdaviui padaryta beveik 4 400 Lt žala, tačiau per visus 2013 m. jokių veiksmų A.D. atžvilgiu įmonė nesiėmė, nereikalavo, kad padaryta žala būtų atlyginta.
Pareiškimas, kaltinantis vairuotoją kuro nupylinėjimu, policijai pateiktas tik 2014-01-27. Taigi jokių konkrečių duomenų apie nusikaltimo aplinkybes teismui nepateikta.

A.D. išteisintas, nes jo kaltės įrodymų trūko. Nuosprendis galėjo būti skundžiamas.