Lietuvoje šiuo metu yra likviduojama 60 pienininkystės ūkių. Apie tai sako galvojantis ir ūkininkas Kazimieras Gudžiūnas, tiesa, jį stabdo tik iš banko paimtos paskolos. Milijono eurų paskola įrangai, Europos Sąjungos parama ir daugybė įsipareigojimų. Ūkyje – 250 karvių, o ūkininkas sako, kad net ir norėdamas negalėtų pieno netiekti į perdirbimo įmonę – reikia atsiskaityti su darbininkais, sumokėti už elektrą, gerokai pabrango trąšos, degalai.
„Pieną parduodu, irgi negaliu jo neparduot, nes irgi yra įsipareigojimai agentūrai, bet duodu – žmonės, kurie į fermą atvažiuoja – duodu“, – sako K. Gudžiūnas.
Kone šimtą melžiamų karvių turinti ūkininkė Elena Kleinauskienė sako, kad per daugiau nei mėnesį, kai ūkininkai pradėjo pieną lieti laukuose ar nemokamai dalyti visiems norintiems, su supirkėjais suderėta nedaug.
„Jie pakėlė 5 centais. Mes irgi visą savaitę dalinom vietiniams gyventojams dykai pieną, jau paskui vadybininkai atvažiavo, jau pradėjom derėtis. Aišku, mes norėjom didesnės kainos, bent 33 centus – tą, ką gavom prieš nuimant paskutinį kartą. Bet pasiūlė tik 27,5 cento“, – dalijasi ūkininkė.
Moteris rudenį išsimokėtinai įsigijo traktorių, sako, kad dabar nėra kur trauktis, nes turi įsipareigojimų. O laikę nedaug karvių, jas greitai pardavė.
„Gali būt ne vienas atvejis, kai teks ūkius likviduot. Jeigu ta kaina nesikeis. Ne viena, ne dvi, šimtais išparduota yra per šiuos metus, aš nekalbu praeitus“, – tikina Šilutės krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas.
Šilutės krašte – bene daugiausia pieno ūkių Lietuvoje. Ūkininkai galvoja, ką daryti toliau.
„Jeigu nebus skubios pagalbos, tai suprantat, jų atsiras ir daugiau. Nes mes žinom, kad lenkai atvažiuoja labai greit, į furgonus ir jau kitą dieną nėr. Tai mes planuojam, kad visoj respublikoj tą pieną dalysim ir atvešim prie Seimo pienovežį“, – nurodo Pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis.
Seimo kaimo reikalų komiteto narys Vigilijus Jukna siūlo skirti dotacijų iš valstybės biudžeto, esą rezerve galima rasti 30–40 mln. eurų. Būtinos ir pienininkystės įstatymo pataisos.
„Kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir vienoda kaina, tiktai priklausanti nuo pieno sudėties ir kokybės, o ne nuo ūkio dydžio. Taip pat turėtų aiškiai būtų ir skaidriai apibrėžti priedai, kurie mokami prie pagrindinės kainos ir kuriais šiuo metu yra įvairiai žongliruojama“, – teigia V. Jukna.
Lietuvoje pieno ūkių nuo smulkiausių iki stambiausių skaičiuojama 12 tūkstančių. Pasak pieno gamintojų asociacijos, per metus jų sumažėjo dviem tūkstančiais.