Atėjus pavasariui mūsų pacientai vis dažniau pasiskundžia bendru silpnumu, greitesniu nuovargiu, dėmesio koncentracijos ir energijos stoka, sumažėjusia ištverme, prastesne nuotaika. Taip jaučiantis reikėtų sunerimti, nes tai gali būti lėtinio nuovargio sindromo įspėjamieji signalai.
Nuovargis yra visiškai normali ir laikina organizmo fiziologinė būsena, po sunkaus ar įtempto darbo. Netgi fiziologiniai faktoriai, tokie kaip biologiniai žmogaus cirkadiniai ritmai, nėštumas ar menstruacinis ciklas gali būti nuovargio priežastis. Tinkamai pailsėjus, gerai išsimiegojus, nuovargis paprastai praeina, sugrįžta darbingumas bei atsistato visos funkcijos. Tačiau dėl nuolatinės poilsio stokos, netinkamo darbo ir poilsio režimo, prastų miego bei mitybos įpročių, nepakankamo dėmesio savo sveikatai, nuovargio reiškiniai gali kauptis.
Persitempimas – tai ūmiai atsirandantis patologinis reiškinys, kai žmogus atlieka labai sunkų darbą, neatitinkantį organizmo jėgų ir jo funkcinių galimybių. Taip dažnai atsitinka per sportines varžybas ir esant kitoms ekstremalioms situacijoms.
Trys nuovargio sindromo rūšys
Lėtinis nuovargio sindromas arba pervargimas yra būklė, kuomet be aiškios priežasties jaučiamas fizinis arba protinis nuovargis, trunkantis ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Konkrečios šio sindromo atsiradimo priežastys nėra visiškai aiškios, bet jis gali pasireikšti ir persirgus virusine infekcija, tokia kaip Epšteino – Baro viruso (EBV), citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija, po viduriavimo, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, raudonukės ar kitų. Pastebėta, kad žmonės prieš susirgdami lėtinio nuovargio sindromu, patyrė didelį stresą. Įrodyta, kad dažniau suserga jauno ir vidutinio amžiaus žmonės, iš jų – moterys.
Lėtinio nuovargio sindromo metu pasireiškia ir kiti simptomai, priklausomai nuo nuovargio rūšies. Jis gali būti fizinis, protinis, emocinis.
Fizinis nuovargis pasireiškia sumažėjusia raumenų jėga ir fizinio krūvio tolerancija, sumažėjusiu aktyvumu, sunkumais atliekant kasdienius darbus. Po įprasto krūvio jaučiamas stiprus nusilpimas, kuris nepraeina net pailsėjus. Atsiranda ir miego sutrikimai: mieguistumas dieną ir nemiga naktį. Būdingi raumenų, sąnarių, sausgyslių skausmai, migruojantys skausmingi taškai, naujai atsiradęs ar pakitęs galvos skausmas.
Protinis nuovargis atsiranda užsitęsus smegenų veiklai (darbui), po kurios gali kisti mąstysena ar atsirasti kiti asmenybės elgesiui nebūdingi bruožai. Dažniausiai pasireiškia šie simptomai: sumažėjusi dėmesio koncentracija, suprastėjusi atmintis, apatija, neatidumas, užmaršumas, uždarumas, painiava, „netvarka“ mintyse ir savo aplinkoje, nenoras vykdyti pagrindines užduotis. Gali atsirasti ir neurologinės sistemos funkcijos sutrikimo požymių: šviesos ir triukšmo baimė, judesių koordinacijos sutrikimas, tampa sunku orientuotis pažįstamoje aplinkoje. Netenkama apetito, dažniau pakyla arterinis kraujospūdis, tampa dažnesnė širdies veikla, atsiranda permušimai, sunkėja kvėpavimas, dažiau šlapinamasi, prakaituojama, netoleruojama šiluma ar šaltis.
Sutrikdoma ir imuninė sistema: dažniau sergama virusinėmis ligomis, dažniau skauda gerklę, padidėja limfmazgiai, esame imlesni ligoms, jautresni medikamentams, maisto ir įkvepiamiems alergenams.
Emocinio nuovargio metu žmogų kamuoja nuotaikų svyravimas, irzlumas, dirglumas, apatija, nepastovūs skausmai, nerimas. Žmogaus niekas nebejaudina, jis nustoja rodyti iniciatyvą. Emocinis nuovargis šiek tiek panašus į protinį ir atsistato daug sunkiau nei fizinis nuovargis.
Kaip diagnozuoti šį sindromą?
Nėra vieno, visiems pacientams tinkančio specifinio tyrimo, leidžiančio iškart diagnozuoti šį sindromą. Tokius pat simptomus sukelia nemažai lėtinių ligų, kurias reikia įtarti ir atmesti: geležies stoka ir mažakraujystė, užsitęsęs menstruacinis ciklas, nėštumas, autoimuniniai sutrikimai, lėtinės širdies, inkstų, kepenų, plaučių, neurologinės, pshichinės, endokrininės ligos, griežtos dietos, badavimas, infekcinės ligos (tuberkuliozė, ŽIV/AIDS, hepatitai ir kitos), onkologiniai susirgimai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis.
Lėtinio nuovargio sindromą reikėtų įtarti kai: žmogus jaučia nuovargį, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir sutrikdo kasdienę socialinę ir darbinę veiklą, aktyvumą, kurio negalima paaiškinti kitomis ligomis ar mieguistumu; žmogus išsimiega, pailsi, o atsikėlęs vis tiek jaučiasi pavargęs; sunku susikoncentruoti, pablogėja atmintis, užmirštami neseni įvykiai; atsiranda kitų simptomų – skauda galvą, raumenis, sąnarius, galvą, peršti gerklę, padidėja kaklo limfmazgiai, padidėja arterinis kraujo spaudimas; sutrinka miegas.
Paprastai, tinkamai surinkta ligos anamnezė ir fizinis ištyrimas leidžia nustatyti nuovargio priežastis. Organinės kilmės nuovargis dažniausiai būna didesnis vakarais ir iš dalies sumažėja išsimiegojus. Tuo tarpu psichologinis nuovargis, priešingai – didesnis rytais. Vis tik dauguma atvejų iškart nepavyksta nustatyti specifinių nuovargio priežasčių. Čia gali prireikti laboratorinių, rentgenologinių tyrimų, įvairių vaizdinės diagnostikos metodų ar psichologinės būklės ištyrimo.
Jūsų šeimos gydytojas Jums gali paskirti atlikti bendrą kraujo tyrimą, biocheminius, uždegiminius kraujo rodiklius, skydliaukės, inkstų, kepenų, kasos veiklą atspindinčius tyrimus, moterims ir vegetarams – geležies atsargų (feritino) tyrimą ar kitus pagal individualų poreikį reikalingus tyrimus.
Kaip galime padėti savo pacientams?
Pirmiausia turėtų būti tinkamai koreguojamos jau nustatytos būklės ar lėtinės ligos. Nustačius sindromą sukeliančias priežastis gydymas turėtų būti kompleksinis: gyvensenos keitimas, psichoterapija, fizioterapija, medikamentinis gydymas. Svarbiausias uždavinys – gyvenimo būdo korekcija. Keistis reikėtų palaipsniui, nerekomenduojama imtis drastiškų priemonių, nes siekiame ilgalaikio efekto. Patariama vengti nuovargį sukeliančių veiksnių, laikytis darbo ir poilsio režimo tiek namuose, tiek darbe. Svarbus yra reguliarus miego režimas, tinkamų miego „ritualų“ sukūrimas (pvz.: skaitymas, karšta vonia ar užsiėmimas kita, streso nekeliančia veikla). Kiekvieną dieną kelkitės ir eikite miegoti tuo pačiu laiku. Miego aplinka turėtų būti tyli, vėsi, tamsi. Patartina užmigti iki vidurnakčio.
Jei dirbate sėdimą darbą ir kasdien sėdite ne mažiau kaip 6–8 valandas, būtinai darykite pertraukėles, kad pakeistumėte kūno padėtį. Tik ilsėtis ir vengti „krūvio“ nepakanka. Būtina stiprinti, mankštinti organizmą. Šiuo atveju padeda meditacija, joga, fiziniai pratimai, buvimas gryname ore, psichoterapija, fizioterapinės procedūros. Fiziniu aktyvumu reikėtų užsiimti ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę po 45 minutes arba kasdien po 20 minučių.
Labai svarbu racionaliai maitintis: atsisakykite cukraus, keptų, rūkytų gaminių, vartokite daugiau skysčių, vaisių, daržovių, žuvies, pilno grūdo, neperdirbtų ir sveikatai palankesnių produktų, pagal poreikį mineralų ir vitaminų. Atkreipkite dėmesį, kad maistas būtų kuo įvairesnis, stenkitės atsisakyti alkoholio ir kitų žalingų įpročių. Iškilus klausimams dėl savo būklės visada konsultuokitės su šeimos gydytoju.