Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro ekspertai, atlikę rašysenos tyrimą, paskelbė specialisto išvadą – Lietuvos Nepriklausomybės aktas, kurį Vokietijoje rado profesorius Liudas Mažylis, surašytas signataro Jurgio Šaulio ranka, kilusio iš tuometinio Švėkšnos valsčiaus.
Kad Vasario 16-osios aktas rašytas J.Šaulio ranka, profesorius L.Mažylis manė dar balandį, kai Vasario 16-osios akto originalą atrado Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve.
Patvirtino J.Šaulio rašyseną
1918 m. vasario 16 d. 20 signatarų pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą, kuriuo Lietuvą atskyrė nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tokiu būdu jie neleido Lietuvos valstybei išnykti iš Europos žemėlapio.
Istorikai mano, kad signatarų pasirašytą dokumentą prieš 99 metus Vokietijos diplomatams perdavė signataras J.Šaulys. Spėjama, kad tokių dokumentų 1918-ųjų vasario 16-ąją galėjo būti pasirašyta keletas, bet kitų buvimo vieta nežinoma.
Kai L.Mažylis Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve rado šį dokumento egzempliorių, Lietuvoje pasklido įvairių versijų, kas dokumentą surašė. Vieni sakė, kad dr. Jonas Basanavičius, kiti – Petras Klimas, treti – kad tai socialdemokrato Stepono Kairio rašysena.
“Aš ilgus mėnesius akis pratinau prie tų 20 autografų, mano akys mintinai atpažintų kiekvieno parašo konfigūraciją…”, – po Akto atradimo, balandžio mėnesį, laidoje “Savaitė” sakė L.Mažylis.
Į policijos ekspertus profesorius kreipėsi su prašymu nustatyti, kieno ranka surašytas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Pareigūnai lygino papildomai pateiktus signataro J.Šaulio rašysenos pavyzdžius su Nepriklausomybės aktu ir patvirtino, kad jie rašyti to paties asmens.
Lietuvos policija, atsižvelgdama istorinę šio dokumento reikšmę, tyrimą atliko neatlygintinai.
Aktą pasirašė du švėkšniškiai
Tarp Lietuvos Nepriklausomybės aktą pasirašiusių šviesuolių buvo du kraštiečiai bendrapavardžiai, kilę iš Švėkšnos valsčiaus: Jurgis Šaulys iš Balsėnų ir Kazimieras Steponas Šaulys iš Stemplių. J.Šaulys gimė 1879 m. gegužės 5 d. Balsėnų kaime, valstiečių šeimoje. Nuo 1887 m. mokėsi Kaltinėnų parapijos daraktorių mokykloje, vėliau – Palangos progimnazijoje, studijavo Berno universitete, 1912 m. apgynė daktaro disertaciją. Jis priklausė Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti, dalyvavo rengiant okupacinės valdžios atstovams ir užsienio valstybių vadovams lietuvių politikų įteiktus dokumentus, kuriuose reikalauta pripažinti Lietuvos savarankiškumą.
1918 m. lapkričio 23 d. J.Šaulys buvo paskirtas pirmuoju Lietuvos nepaprastuoju ministru Vokietijoje, vėliau – Šveicarijoje, Italijoje. 1924 m. pasitraukė iš diplomatinės tarnybos, rūpinosi lietuviškų spaudinių leidyba. 1927-1946 m. buvo nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vatikane, Vokietijoje, Lenkijoje, Šveicarijoje.
J.Šaulys mirė 1948 m. spalio 18 d. Lugane (Šveicarija), ten ir palaidotas.