Situacija rajone dėl afrikinio kiaulių maro, paukščių gripo ir lėtinės elnių išsekimo ligos bei biologinės saugos reikalavimai medžioklėje, – tokios temos nagrinėtos praėjusią svaitę Šilutės valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) surengtuose mokymuose, į kuriuos sukviesti medžiotojų būrelių vadovai, medžiotojai ir privatūs veterinarijos gydytojai.
Šilutiškiams medžiokliams ir vet. gydytojams naujausią informaciją atvežė Valstybinės MVT Skubios veiklos skyriaus l.e.p. vyriausiasis veterinarijos gydytojas – valstybinis veterinarijos inspektorius Vaidas Jonušaitis ir Šilutės VMVT specialistai.
Paukščių gripas vis arčiau Lietuvos
Šilutės VMVT viršininkas – valstybinis veterinarijos inspektorius Vytautas Jasaitis pristatė šviežiausią informaciją apie Afrikinio kiaulių maro (AKM) ir paukščių gripo situaciją Lietuvoje ir Europoje.
Iš viso nuo šių metų pradžios laukinėje faunoje AKM jau patvirtintas 491 vietoje. Užkratą turėjo 1 179 šernai (1023 nugaišę ir 156 sumedžioti). Didžiausia grėsmė mūsų rajonui ateina nuo Jurbarko ir Mažeikių rajonų, neatmetama viruso patekimo galimybė ir nuo Kaliningrado pusės.
Vokietijos atsakingos institucijos pranešė apie paukščių gripo protrūkį naminių paukščių ūkyje, kur buvo laikomi 57 paukščiai (dedeklės vištos, žąsys, antys ir kalakutai). Pradėjus gaišti paukščiams ir atlikus gaišenų tyrimus, patvirtinta H5N6 potipio paukščių gripo diagnozė. Tai pirmasis ligos protrūkis šiais metais, pernai Vokietijoje buvo užregistruoti net 68 paukščių gripo atvejai.
Pasak V.Jasaičio, situacija Europoje vis labiau kelia nerimą. Nuo metų pradžios jau užregistruoti 23 paukščių gripo atvejai naminių paukščių laikymo vietose ir laukinėje faunoje. Protrūkiai paukščių laikymo vietose užregistruoti Prancūzijoje, Italijoje, Olandijoje, Švedijoje ir Bulgarijoje, diagnozė patvirtinta laukiniams paukščiams Danijoje, Olandijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Anglijoje ir Airijoje. Virusas aptinkamas vis arčiau Lietuvos, todėl mūsų šalies paukščių laikytojai turi būti budrūs ir laikytis biologinio saugumo reikalavimų. Pastebėjus keistai besielgiančius paukščius, reikia nedelsiant pranešti veterinarijos gydytojams ar Šilutės VMVT.
Laimikį apdoroti tik specialiose aikštelėse
Valstybinės MVT atstovas V.Jonušaitis priminė, kad pirmą kartą į Europą (Portugaliją) AKMV virusas pateko 1957 metais su maisto atliekomis. Protrūkis buvo greitai likviduotas, bet 1960 metais antrą kartą išplito Portugalijoje ir Ispanijoje ir tapo endemine liga iki 1995 metų. Tuo laiku AKM protrūkiai buvo nustatyti Andoroje, Belgijoje, Prancūzijoje, Maltoje, Nyderlanduose ir Italijoje, plitimas buvo susijęs su kiaulių šėrimu maisto atliekomis.
Nuo 2007 metų AKMV išplito Kaukaze ir Rusijoje, vėliau Baltarusijoje, o nuo 2014 m. sausio virusas nustatytas ir Lietuvoje.
AKM virusas perduodamas tiesioginio kontakto metu, taip pat jį perneša erkės. Virusas gali plisti ir per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas, šeriant kiaules virtuvių atliekomis.
Šiuo metu užsikrėtusių šernų gaišenos randamos Jurbarko, Raseinių, Mažeikių savivaldybių teritorijose. Pranešėjas akcentavo kaip svarbu laikytis biosaugos reikalavimų šernų medžioklės metu ir pirminėse žvėrių apdorojimo aikštelėse. Su reikalavimais susirinkusiuosius supažindino Šilutės VMVT vyr. vet. gydytojas Valdas Šimėnas. Jis akcentavo, jog sumedžiotus šernus reikia iš karto gabenti į dorojimo vietas sandariose dėžėse, maišuose ar kitaip supakuotus, kad neištekėtų skysčiai. Išdorojus šernus vietą, įrankius ir teritoriją aplink gyvūnų atliekų duobes dezinfekuoti medžiagomis, veikiančiomis AKM ir klasikinio kiaulių maro sukėlėjus. Būtina dezinfekuoti ir tarą, kurioje buvo mėginiai, taip pat avalynę ir kitus daiktus, kurie lietėsi su galimai užkrėstu šernu.
Atliekas reikia sudėti į gyvūninių atliekų duobę. Ji turi būti ne mažiau kaip 2 m gylio, iškasta aukštesnėje vietoje, kurios neapsemia vanduo. Pripildžius duobę 1,5 m iki žemės paviršiaus, ją reikia išvalyti arba užkasti. Išimti atliekas galima tik gavus VMVT teritorinio padalinio raštišką leidimą.
Plinta ir elnių išsekimo liga
V.Šimėnas kalbėjo ir apie 2018 – 2020 metų lėtinės elnių išsekimo ligos (LEIL) valstybinės stebėsenos programą. Ši liga fiksuota Šiaurės Amerikoje, 2016 ir 2017 metų tyrimai parodė, kad liga jau persikėlė ir į Europą.
LEIL sukėlėjas prionas – tai pakitęs baltymas, randamas elnių galvos smegenyse ir limfiniuose mazguose Užsikrėtę šia liga, gyvūnai atsiskiria nuo bandos, dažnai nuleidę galvas vaikšto ratais, atsiranda eisenos pakitimai. Dažniausiai suserga vyresnio amžiaus elniniai gyvūnai, jie liesėja ir galiausiai nugaišta. Gydymo ir vakcinos nėra, elniai užsikrečia tiesioginių kontaktų metu, taip pat per išskyras.
Šilutės VMVT pagal stebėsenos programą turi atrinkti 40 mėginių iš nugaišusių ir sumedžiotų elninių šeimos gyvūnų. Tyrimui imama galvos smegenų kamieno ir limfmazgių mėginiai.
Vyriausiasis veterinarijos inspektorius Vytautas Mockus dalyvius supažindino Integralios maisto ir veterinarijos informacinės sistemos (IMVIS) naudojimu. Nuo šiol prašymus dėl sumedžiotų žvėrių pirminio apdorojimo aikštelių veterinarinio įvertinimo medžiotojų klubai privalo pateikti per šią programą.