Nerimas ar nerimo sutrikimas? Kuo skiriasi ir galimi įveikimo būdai

Pasak K. Ražauskaitės – Pilipavičienės, pasaulinė statistika rodo, jog nerimo sutrikimas kamuoja net 264 milijonus žmonių, o jį lemia biologiniai, psichologiniai ir genetiniai veiksniai.
Vis dažniau galima išgirsti ar pamatyti dienraščiuose įvairios informacijos nerimo tema. Tačiau dažniausiai į šią temą neatkreipiamas dėmesys tol, kol žmogus su tuo nesusiduria pats ar jo artimieji. 

Kuo skiriasi?

Susidūrus su nerimu ir pradėjus rinkti informaciją bei ją analizuoti, svarbu suvokti, jog nerimas – savaime suvokiamas mūsų gyvenimo aspektas be kurio negalėtume gyventi. Kitaip tariant, tai lyg įspėjamasis signalas į grėsmingus pasikeitimus organizme ar aplinkoje. Tad, jei nerimas turi aiškią priežastį, tuomet jį galima laikyti natūraliu gyvenimo aspektu. Toks nerimas yra trumpalaikis jaudinimasis tam tikruose gyvenimo etapuose, pavyzdžiui, prieš atliekant testą ar priimant svarbų sprendimą.

Visai kas kita yra nerimo sutrikimas, kuris neturi jokios aiškios priežasties ir tęsiasi ganėtinai ilgai. Jis sukelia nuolatinį įtampos jausmą, diskomfortą, gali pasireikšti įvairiais fiziologiniais jutimais. Stengiantis trumpai apibendrinti būtų galima sakyti, kad šis nerimas yra nukreiptas į tam tikrą galimą grėsmę ateityje, kurioje kažkas gali nutikti, bet nebūtinai nutiks. Būtent toks nerimas pradeda trukdyti kasdieniame gyvenime, t. y., dirbti, mokytis ar palaikyti santykius su kitais žmonėmis. Žvelgiant retrospektyviai įdomu tai, kad pats nerimo sutrikimas pirmą kartą buvo pripažintas tik 1980 metais, trečiajame „Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo“ leidime. Nerimas pripažintas sutrikimu taip vėlai tik dėl to, kad tokia būsena buvo laikoma savaime suprantamu dalyku, kurį kasdien vienaip ar kitaip jautė visi žmonės, tačiau tik kai kurie su tuo susidoroti nemokėjo.

Žvelgiant į statistinius rodiklius šiais laikais randama, kad remiantis bendrais Pasaulinės sveikatos duomenimis, net 3,6 proc. (264 milijonai žmonių) turi nerimo sutrikimą. Šie statistiniai rezultatai parodo, jog su problema susiduria tikrai daug žmonių, o tai savo ruožtu reiškia, kad jiems yra reikalinga pagalba. Teigiama, kad nerimą lemia biologiniai, psichologiniai bei genetiniai veiksniai. Be to, mokslininkai nerimą suskirstė į tam tikrus fiziologinius ir psichologinius simptomus. Fiziologiniai tai galvos skausmai, virškinimo trakto problemos, nuovargis, raumenų įtampa bei nesugebėjimas atsipalaiduoti. Tuo tarpu psichologiniai simptomai yra dirglumas, įtampos jautimas, neracionalūs jausmai, ruminavimas (galvojimas apie neigiamus praeities įvykius, jų priežastis ir pasekmes), obsesinės (įkyrios) mintys.

Dar vienas aspektas, susijęs su nerimu, tai elgesys, kai žmogus pradeda vengti tam tiktų situacijų, kurios sukelia fiziologinį diskomfortą bei neigiamus jausmus.

Pagalbą suteiks specialistas

Jei žmogus pastebėjo, jog jam pasireiškia nerimas, nerimo fiziologiniai ar psichologiniai simptomai, kad jau kurį laiką jo patiriamas nerimas kelia tam tikrą diskomfortą kasdieniame gyvenime, rekomenduojama nelaukti, o pradėti ieškoti sprendimo būdų ar išorinės pagalbos. Viena iš pagalbos formų ir labiausiai rekomenduojamų – kreiptis į psichinės sveikatos specialistą – psichologą, psichoterapeutą, psichiatrą.

Moksliškai įrodyta, kad nerimo sutrikimo gydymui labai veiksminga kognityvinė elgesio terapija bei įsisąmoninimu grįsta terapija. Žinoma, tuo pačiu žmogus gali taikyti ir tam tikrus pagalbos sau metodus. Vieni iš tokių metodų, padedančių sumažinti nerimą, tai įsisąmoninimu grįsti pratimai, kuriuos galima taikyti namuose, bet labai naudinga pradžioje susitikti su šios srities specialistu. Vis tik, jei žmogus nusprendžia pradėti pats, šias praktikas rekomenduojama taikyti bent 20 minučių per dieną.

Vieni  tokių dėmesingumo pratimų, kurie nereikalauja specifinių dalykų, yra kvėpavimo pratimai. Tai gali būti bandymas nukreipti dėmesį į pilvą ir stebėti kaip jis prisipildo oro ir subliūkšta iškvepiant. Kitas nusiraminimo būdas yra fizinis aktyvumas ir įvairūs žmogui tinkantys fiziniai pratimai.

Be šių būdų galima taikyti progresuojančią raumenų relaksaciją ar dėmesingo įsisąmoninimo meditaciją. Meditacijos pratimų galite rasti internete, tačiau reikia mokėti atsirinkti tinkamus, tad ir šiuo atžvilgiu rekomenduojama pasitarti su psichologu ar psichoterapeutu.

Primename, kad Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras teikia nemokamas individualias bei grupines psichologines konsultacijas. Dėl konsultacijų galite skambinti telefonu: 8 654 46021 arba rašyti el. paštu:  kristina.pilipaviciene@silutessveikata.lt.