Šilutės r. apylinkės teismas praneša baigęs nagrinėti prieš dvejus metus Ukrainoje, darbo vietoje įvykusio nelaimingo atsitikimo bylą. Objekte dirbo viena Šilutės rajono statybos bendrovė. Jos darbininkas – mūsų rajono gyventojas – patyrė sunkią traumą ir neteko net 50 procentų darbingumo.
Kaltu pripažintas statybų bendrovės darbų vadovas – Usėnų seniūnijos gyventojas T.G, kuris net keliems darbuotojams buvo nurodęs atlikti pagal pareigybes jiems nepriklausančius darbus.
Nors teisme kaltinamasis savo kaltę neigė, jam teks sumokėti ne tik paskirtą 5200 litų baudą, bet ir nemenką pateikto civilinio ieškinio dalį – beveik 40,6 tūkst. litų.
Apsivertė vairuodamas keltuvą
Viename Ukrainos mieste statybų objekte apdailininku dirbęs V.J. nelaimę patyrė 2010 m. sausio 19 d. vakarą. Pasibaigus dieninei darbų pamainai, vyras, kaip visada, sėdo į iš kitos įmonės išnuomotą alkūninį keltuvą, kad galėtų jį nuvaryti į saugomą aikštelę nakčiai. Vyras nebuvo apmokytas vairuoti keltuvą.
Važiuodamas statybvietės teritorijoje V.J. nepastebėjo naujai iškasto kanalizacijos šulinio ir su keltuvu apsivertė. Iš keltuvo lopšio iškritęs apdailininkas patyrė sunkią galvos traumą – smegenyse išsiliejo kraujas, jos pabrinko. Nelaimės ištiktas vyras dar sugebėjo pats paskambinti kaltinamajam – darbų vadovui, ir pranešti, kas įvyko.
Nukentėjusysis buvo nugabentas į Ukrainos ligoninę. Už jo gydymą sumokėjo kaltinamasis T.G. kartu su įmonėje rinkos tyrimų specialistu dirbančiu savo broliu. Jiems darbuotojo gydymas atsiėjo apie 40-50 tūkstančių litų.
Vadovas gynėsi davęs nurodymus
Ikiteisminio tyrimo metu ir duodamas parodymus teisme V.J. aiškiai nurodė, kad pasibaigus dienos darbams nuvaryti keltuvą į saugią vietą jam ir dar vienam kolegai nurodęs darbų vadovas T.G., kuris, pagal savo pareigybės aprašymą, buvo atsakingas už darbų saugą.
Nukentėjusiojo žodžius patvirtino ir keltuvą taip pat ne kartą vairavęs kolega bei dar keli liudininkai. Jie teigė, kad darbų vadovas ne kartą matė vyrus vairuojant keltuvą. Be to, tiek nukentėjusysis, tiek keltuvą kartais taip pat vairuodavęs jo kolega nurodė, kad keltuve nebuvo saugos diržų – jie ten atsirado jau po nelaimės. Kaip dirbti su šiuo įrenginiu jų niekas taip pat neapmokė.
Kaltinamasis T.G. neprisipažino kaltu ir aiškino, kad statybų aikštelėje keltuvą vairuodavo tik ukrainiečiai. Jis neigė lietuviams davęs nurodymus dirbti keltuvu ir tvirtino nė karto nematęs, kad nukentėjusysis jį būtų vairavęs. T.G. pasakojimą bandė remti jo brolis, pasakodamas, kad nukentėjusysis, ko gero, į keltuvą įsėdo savavališkai.
Teismo tokie argumentai neįtikino. Kad yra matęs nukentėjusįjį ir kitą darbuotoją vairuojant keltuvą, patvirtino ir dieninės pamainos darbų vadovas. Jis svarstė, kad apie tai turėjo žinoti ir kaltinamasis.
Inspektorius nubaudė už betvarkę statybose
Teisme parodymus davęs Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyresnysis darbo inspektorius pasakojo, kad aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, jog įmonėje vyravo betvarkė – keltuvu galėjo dirbti bet kas, nes jame buvo laikomi šio įrenginio užvedimo rakteliai. Inspektorius informavo administracine tvarka nubaudęs bendrovės direktorių, nes šis negalėjo pateikti nė vieno įsakymo dėl naudojimosi įrenginiais.
Teismas nusprendė, kad darbų vadovas T.G. pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, ir skyrė jam 40 MGL dydžio baudą.
Teismas taip pat iš dalies patenkino ir nukentėjusio civilinį ieškinį ir priteisė iš kaltinamojo 5 597,92 Lt turtinės ir 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Kankinančius galvos ir nugaros skausmus jaučiantis, negalintis greičiau vaikščioti nukentėjusysis iš viso buvo prašęs priteisti daugiau nei 121 tūkst. litų.