Neteisėtus statinius teks nugriauti, o ribą tarp sklypų atlaisvinti

kaimynu rietenos  tarpelisKaimynystė… Gal šimtus kartų nagrinėta, bet kaskart vis naujais niuansais nušvintanti tema. Naujais, o kartu ir tais pačiais: kaip įgelti kaimynui, kaip padaryti, kad užgrobti kuo daugiau jo žemės, kad jam mažiau saulės šviesos tektų ar paukščiai, gyvuliai jo žemėje pasimaitintų…

Šį kartą kaimynai – gyvenantys Šilutės Darbininkų kvartale. Bene keturias dešimtis metų greta vieni kitų nugyvenę, o galiausiai, jau žilo plauko sulaukę, ėmę ir įsipykę vieni kitiems.

Nesantaikos priežastis – stogas ir tualetas

Kovo gatvės gyventojų sodybos ribos – greta gyvenančiųjų Skirvytės gatvėje. Į žurnalistus kreipėsi pirmieji, nebeapsikentę, anot jų, greta gyvenančiųjų savivalės. Veda žmonės link savo ūkinio pastato ir rodo ribą su kaimynų sklypu. Ties ta riba abiejų šeimų ūkiniai pastatai išstatyti, o tarp pastatų likęs gal 80-ties centimetrų tarpas.

Tas tarpelis ir tapo nesantaikos priežastimi.

Problema iškilo todėl, kad antriesiems kaimynams šovė galvon padidinti greta sklypų ribos stovintį savo ūkinį pastatą ir pratęsti savojo pastatėlio stogą. Padidino garažą, galinę jo sieną atrėmę į kaimynų ūkinį, ir pratęsė stogą taip, kad šiferio lapu ne tik tą 80 cm tarpą, bet ir dalį kaimyno stogo uždengė.

„Politika paprasta – lietaus vanduo nuo jų stogo teka tiesiai ant mūsiškio, o nuo čia nuvestu lietvamzdžiu – tiesiai ant mūsų pastatų pamatų. Argi šitaip galima?“ – klausia žmonės žurnalistų.

Tikrai stebina tokia „racionalizacija“: kodėl nebuvo galima tą vandenėlį tekinti tiesiai į tą pusmetrio pločio tarpą? Kam reikėjo jį nukreipti kaimynams ant galvų, o tiksliau – ant jų ūkinio pastato?

Veda Kovo gatvės gyventojai ir kiton ūkinio pastato pusėn, kur rodo nežinia kodėl visai prie jų pastato priblokuotą kaimynų… tualetą. Šis ir vidurvasarį atvertomis durimis kėpso, tad nemalonūs kvapai sklinda ne tik į jo savininkų, bet ir į aplinkinių kaimynų kiemus.

Ar taip galima? Tokia tvarka neatrodo labai kaimyniška.

„Mes tik norime švarios savo sienos, be svetimų statinių – stogų ir tualetų“, – sako gyvenantieji Kovo gatvėje.

Akis atvėrė matininkai

Kovo gatvės gyventojai sako daugybę metų nė neįtarę, kad gali būti kitaip. Akys jiems atsivėrusios tik šiemet liepą, kuomet į namus užsuko sklypų ribas tikslinantys UAB „Drava“ žemės kadastrinių matavimų specialistai. Jie ir paprotinę šeimininkus, kad šitaip būti neturėtų. To negana, dar ir kaimynus įspėjo, kad savo ūkinio stogą nuo kaimynų statinių atitrauktų, taip pat nugriautų ir į kaimynų ūkinį pastatą besiremiantį tualetą.

Tačiau toks matininkų įspėjimas ramybės į kaimynų santykius neįnešė. Žurnalistus išsikvietusieji sako, kad kaimynai ne tik nugriauti savo statinių neskuba, bet dar ir koneveikti juos visokiais žodžiais pradėję.

Antroji pusė tvirtina priešingai. Anot jų, nugriauti pastatėlius jiems nurodyta iki rugsėjo 3-osios, tad laiko dar yra. Jie ir nugriaus, nes norintys ramybės. Bet negali atsistebėti, kad prieš keturis dešimtmečius statant namus, aniems kaimynams, tuomet jau čia gyvenusiems, viskas buvę gerai: ir tualetą toje vietoje kaimynas pats statyti leidęs, ir pats malkas po tuo šiferio stogeliu laikęs.

Tik dabar staiga viskas tapo blogai…

„Nuo jų iškelto kiemo vanduo į mūsų daržus bėga, malkas jie visai prie mūsų tvoros krauna. Ir mes nieko“, – savąją tiesą dėsto ir antroji pusė.

Nesipriešino kaimynas – jau po poros dienų redakcijai pranešė, kad savąjį stogelį nuardė, netrukus ir tualetą į kitą vietą perkelsiąs. „Kad tik ramybė būtų“, – pridėjo.

Teismai tęsiasi kelerius metus

Kalbiname matininkus – UAB „Drava“ atstovus. Įmonės vadovas Giedrius Kirstukas pasakoja, jog iki 2008-ųjų metų nemažai gyventojų sklypų buvo pamatuoti tik preliminariai, taip matuoti tuomet leido įstatymai. Todėl dabar nemažai sklypų savininkų ieško matininkų, kad šie sudarytų tikslius planus, mat jų žmogui reikia atliekant bet kokį sandorį.

G.Kirstukas neneigia – Skirvytės gatvės minėtų gyventojų statiniai išties neteisėti. Tik sako, kad jokių įspėjimų jo įmonės specialistai nedalija. Jie tik paaiškina, kurioje vietoje esančios tikrosios sklypų ribos ir primena, kurie statiniai neregistruoti.

O Skirvytės gatvės gyventojų tualetas ir pailgintas garažas kaip tik tokie – neregistruoti statiniai. Todėl jų šeimininkas buvo registruotu laišku iškviestas įmonėn ir paragintas geranoriškai susitarti su kaimynais, iki kada nugriaus savo neteisėtus statinius ir atlaisvins ribą tarp sklypų. Tik tuomet matininkai tame tarpelyje galės pastatyti riboženklius.

Šiuo metu, pasak G.Kirstuko, riboženklį būtų tekę statyti kone… tualeto viduryje.

Tokia situacija – anaiptol ne vienintelė šios įmonės praktikoje. G.Kirstukui kone kas savaitę tenka vaikščioti į teismus, kurie aiškinasi nustatytomis ribomis nepatenkintų kaimynų skundus. „Nepatenkintų, nesutariančių – labai daug“, – sako „Dravos“ vadovas. Neretai dėl keliasdešimties centimetrų ruoželio, dėl galimybės patekti į savo rūsį, esantį kaimyno kieme, užverda tokios aistros, jog teismai užsitęsia ne vienerius metus.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog ne visi nesutarimai būna tik dėl pačių kaimynų kaltės, nesugebėjimo sugyventi ir susitarti geranoriškai. Neretai jie kyla ir dėl visai objektyvios priežasties – sovietinio palikimo, kuomet buvo padaryta nemažai klaidų matuojant sklypus. Narplioti tokias situacijas tenka dabartiniams matininkams ir teismams.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.