Netekome Rusnės šviesuolio, kraštotyrininko Kazimiero Banio

kazimieras banysSekmadienį netekome garsaus rusniškio, krašto istorijos puoselėtojo, sąjūdiečio, etnografinės žvejo sodybos – muziejaus įkūrėjo, Šilutės rajono prestižinės „Sidabrinės nendrės“ premijos laureato, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiaus kavalieriaus Kazimiero BANIO.

Sunku trumpai aprašyti žmogaus gyvenimą, kuris eidamas ir erškėčiais, ir rožėmis barstytu keliu daugybę atliktų darbų paliko…

KAZIMIERAS BANYS (1927-2015)

Rusnės šviesuolis dr. Kazimieras Banys gimė 1927 m. spalio 2 dieną Pagausančio kaime, dabartiniame  Jurbarko rajone.

1949 metais baigė Veliuonos gimnaziją. Mokytojavo Kymantų pradinėje mokykloje iki 1952 metų. Tais pačiais metais buvo areštuotas už antitarybinę veiklą, nes 1945-1949 metais buvo Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės partizanų rėmėjas, o vėliau tapo ryšininku tarp pogrindinės studentų organizacijos „Vieningoji darbo sąjunga“ ir  Vakarų Lietuvos partizanų vadovybės. Nuteistas 25-eriems metams kalėti.

Šešerius metus kalėjo Intos lageriuose. Intoje, vos patekęs į 3-iąjį lagerį, greitai susidraugavo su visų kalinių gerbiamu kunigu Kazimieru Vasiliausku. Kad lengviau būtų atskirti vieną Kazimierą nuo kito aštrialiežuviai tautiečiai praminė Kazimierą Vasiliauską „šventuoju“, o Kazimierą Banį „mokytuoju“.

Rusniškiai Jį galėtų vadinti „judintoju“, nes Jo judėjimo dėka buvo Rusnėje nuveikta daug svarių darbų.

Kazimierų draugystė, prasidėjusi Intoje, tęsėsi iki monsinjoro Kazimiero Vasiliausko mirties.

1958 metais K.Banys grįžo į Lietuvą. Prisimename, kaip gerbiamas monsinjoras pašventino Banių šeimos draugų Liucijos ir Vytauto Morkevičių sodybos koplytstulpį bei etnografinę sodybą – muziejų Rusnėje.
1959-1961 metais K.Banys dirbo „Nemuno“ valstybiniame žirgyne apskaitininku.

Nuo 1961 iki 1990 metų dirbo Rusnės žuvininkystės ūkyje agronomu pievininku, vėliau – vyr. ekonomistu.

1964 metais kovo 14 d. Kazimieras Banys vedė Veterinarijos akademijos paskutinio kurso studentę Valeriją Niparavičiūtę (1930-2012), buvusią Intos lagerių politinę kalinę, kuri buvo puiki gyvenimo palydovė.
Čia, Rusnės saloje, Baniams gimė dukra Rasa ir sūnus Gintaras. Nuo vaikystės juos supo puikių žmonių būrys, kurie lankėsi gerbiamų Banių namuose. Nuo jaunų dienų tėvai įskiepijo meilę Tėvynei Lietuvai, dorai, sąžinei, žingeidumui.
1974 metais K.Banys Estijos mokslų akademijoje apgynė žemės ūkio mokslų kandidato disertaciją.

Nuo 1988 metų buvo Lietuvos Sąjūdžio Šilutės skyriaus tarybos narys ir Rusnės grupės vadovas.

Tais pačiais metais Jo iniciatyvos dėka Rusnėje suplevėsavo trispalvė. 1989 metais K.Banys, Šilutės parapijos klebonas Jonas Bučinskas su Rusnės sąjūdžiu birželio 11 d.( sekmadienį) Rusnėje prie senosios Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčios nutarė atšvęsti vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės dieną. Šventėje dalyvavo daugiau kaip trys tūkstančiai žmonių.

1989-1992 m. K.Banys buvo Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininko pavaduotojas.
1995-2002 m. išrenkamas Rusnės Gamtos fondo  valdybos pirmininku.
1997 m. K.Banys kartu su šeima įkūrė Rusnės etnografinę sodybą – muziejų, kuris iki šiol traukia turistus iš visos Lietuvos ir užsienio.
1998 metais K.Baniui suteiktas Laisvės kovų dalyvio vardas.
1999 metais K.Banys apdovanojamas Šilutės savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premija už etnokultūrinę veiklą.
2007 metais K.Banys pripažintas Kultūros ministerijos premijos už tradicinės kultūros puoselėjimą ir sklaidą laureatu.
2008 metais K.Banys apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.