Neturi gražių akių – važiuosi į muitinę?

miskoveziaiIšleidus nurodymą sumažinti leistiną pakrautų miškavežių svorį, miškų urėdijos ir medienos pervežėjai patiria milijoninius nuostolius. Dabartinių medienos transportavimo priemonių su krautuvu svoris siekia apie 20 tonų, o pakrauti mašiną galima tik tiek, kad nebūtų viršyta bendra 40 tonų riba. Anksčiau miškavežiai sverdavo apie 13 tonų, vadinasi, leistinos vežti medienos kiekis sumažintas trečdaliu.

Su problema susiduria ir Šilutės miškų urėdija, kurios urėdas Stepas Bairašauskas dar teigia, jog šaukštą deguto prie viso to prideda ir suįžūlėję muitininkai, kurie bet kur sustabdytą miškavežį dažnai siunčia į Klaipėdą ant svarstyklių vien dėl nepatikusio vairuotojo žvilgsnio.

Nesutaria dėl leistino svorio didinimo

Pasak S.Bairašausko, sumažintas leistinas krovinio ir miškavežio bendras svoris didina kuro sąnaudas, nes išnaudojus tiek pat kuro  atvežamas mažesnis kiekis medienos. Be to, susumavus visus transportavimo kaštus, didėja ir medienos savikaina.

Leistinas maksimalus svoris miškavežiams ir kitoms krovininėms mašinoms sumažintas siekiant apsaugoti kelių dangą. Tačiau, urėdo teigimu, neatsižvelgta į tai, kad skirtingais metų laikais asfaltas yra veikiamas skirtingai.

„Vienoks kelias būna vidurvasarį, kada sausa, kitoks – žiemą, kai pašąla. Pavasarį ir rudenį, kada telkšo balos, jis gadinamas labiausiai. Todėl manau, kad ir leistinas svoris turėtų būti nustatytas pagal metų laikus. Be to, keliai yra suskirstyti ir į skirtingas kategorijas. Vienų danga tvirtesnė ir yra gadinama mažiau“, – sakė S.Bairašauskas.

Leistiną svorį padidinus iki 48 tonų, Lietuvoje kasmet vežant medieną būtų sutaupoma 80 tūkst. reisų, o kuro – 50 tūkst. tonų.

Urėdijų skaičiavimais, dėl pustuščių miškavežių Lietuvos medienos pervežėjai kasmet praranda apie 40 mln. litų. Jeigu leistiną norma padidintų 8 tonomis, tuomet transporto priemonės galėtų gabenti 20-30 proc. daugiau medienos.

Svarstymų apie tai jau būta, tačiau procesą stabdo Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija, nes ji nesutinka, kad leistinas svoris būtų padidintas vien miškavežiams ir reikalauja lygių teisių.

„Medienos miške nepasversi, nėra galimybių. Todėl kai kurie vairuotojai, baimindamiesi baudų, neprisikrauna net leistino svorio. Juk iš akies jo nenustatysi: medžio svoris priklauso ir nuo jo drėgnumo, ir nuo medžio rūšies. O vežant daugumą kitų krovinių, jie jau būna pasverti ir svoris yra žinomas. Miško vežėjai patirtų mažiau nuostolių, būtų mažiau baudžiami, jei miškavežiams būtų nustatyta bent svorio paklaida“, – svarstė Šilutės miškų urėdas.

Varinėja vežėjus

Medienos vežėjus piktina ir muitininkų elgesys, kuris, S.Bairašausko teigimu, jau darosi įžūlus.

Pasak urėdo, yra buvęs ne vienas atvejis, kai už 60 ar 30 kilometrų nuo Klaipėdos sustabdytas miškavežis muitininkams sukelia įtarimų ir jie liepia vairuotojui važiuoti į Klaipėdą, į Malkų įlankos jūrų uosto postą (ten turi svarstykles), pasverti miškavežį. Įtarimai nepasitvirtina, o papildomo važinėjimo nuostoliai lieka miško vežėjams.

„Kai miškavežį sustabdo ir svorį tikrina Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) pareigūnai – dar pusė bėdos. Jie turi mobilias svarstykles, todėl gali pasverti miškavežį bet kur. Tada sutaupomas laikas, be reikalo neeikvojamas ir benzinas. O muitininkai lyg tyčia varinėja miškavežius. Juk jie privalėtų tikrinti kontrabandą, o ne svorį. Negi neužtektų, kad svorio kontrolę reguliuotų VKTI?“, – retoriškai klausė S.Bairašauskas.

Pasak urėdo, dėl tokių įvykių kenčia ir vairuotojų emocinė būklė, nes kiekviename miškavežyje yra įvesta elektroninė laiko apskaita, o laiką ne dėl savo kaltės sugaišęs vairuotojas viršyti darbo valandų negali.

Blogiausia tai, kad įtarimams nepasitvirtinus, o miškavežiui atsiliekant nuo grafiko, niekas dėl sugaišto laiko ir patiriamų nuostolių neprisiima atsakomybės.

„Muitininkai dažnai savo teisėmis naudojasi nepagrįstai ir gali nusiųsti miškavežį patikrinti svorį net dėl nepatikusios vairuotojo šypsenos. Betikslis siuntinėjimas ir yra didžiausias darbo stabdis“, – sakė S.Bairašauskas.

Muitininkai nustato daug pažeidimų

Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus Mobiliosios grupės Klaipėdos poskyrio viršininkas Svajūnas Kašinskas pasakojo, kad muitinė gauna nemažai gyventojų skundų ir reikalavimų imtis neatidėliotinų priemonių dėl  miškavežiais gadinamų kelių.

„Vien šiais metais Klaipėdos zonoje Muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai nustatė daugiau kaip 130 pažeidimų, kai miškavežis ir juo vežamas krovinys viršijo leidžiamą bendrąjį svorį. Miškavežių svėrimai dažniausiai atliekami Malkų įlankos jūrų uosto poste arba VKTI „Dirvupių“ kontrolės punkte.

Parenkant miškavežio svėrimo vietą kiek įmanoma atsižvelgiama į automobilio vykimo maršrutą. Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliosios grupės pareigūnai niekada nereikalavo miškavežių vykti 60 kilometrų atlikti muitinio tikrinimo. Toliau nuo Klaipėdos miesto sustabdytų transporto priemonių leidžiamo bendro svorio kontrolė atliekama vykdant bendrus patikrinimus kartu su VKTI pareigūnais, kurie turi mobiliąją svėrimo įrangą“, – sakė pareigūnas.

Pasak mobiliosios grupės poskyrio viršininko, atlikdama tikrinimus muitinė siekia, kad jie pareikalautų kuo mažiau laiko ir kitų sąnaudų. Dažna problema yra ta, kad patys vežėjai dažnai gaišina tiek savo, tiek muitinės pareigūnų laiką, visokiais būdais siekdami išvengti patikrinimo. Šiais metais keletas vairuotojų jau buvo patraukti administracinėn atsakomybėn dėl teisėtų muitinės pareigūnų reikalavimų nevykdymo.

„Pareigūnai tikrinimus atlieka tik įtarę arba gavę informacijos, kad prekės gabenamos pažeidžiant teisės aktus, pavyzdžiui, miškavežis važiuoja perkrautas. Tokie miškavežiai ne tik gadina kelio dangą, bet ir kelia nemažą pavojų visuomenei. Įvykus nelaimingam atsitikimui, pavyzdžiui, sprogus miškavežio padangai, nukritus abejotinai pritvirtintiems perkrauto miškavežio rąstams ar įvykus autoįvykiui, pasekmės gali būti labai skaudžios ir kitiems eismo dalyviams.

Todėl ir dabar, per spaudą, prašome žmonių nedelsiant informuoti muitinę apie pastebėtus perkrautų miškavežių vykimo maršrutus, valstybinius numerius, vykimo laiką ar kitą muitinei naudingą informaciją tel. (8 46) 39 00 00 arba anoniminiu pasitikėjimo telefonu (8 46)  41 02 65“, – ragino S.Kašinskas.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.