Neužvertos durys „prišaukė“ teistumą ir finansinius nuostolius

rage-1564031 960_720Kaimynų nesutarimai dėl taisyklių, kada laikyti atviras laiptinės duris, o kada jas užverti, vienam jų baigėsi šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Neapsikentęs nuolatinio kaimyno bumbėjimo, vienas jų, A. Š., į darbą paleido kumščius. Ir dabar privalės bausmės atlikimo laikotarpiu ne tik registruotis Užimtumo tarnyboje, bet ir atlyginti solidžius nuostolius Teritorinei ligonių kasai bei „Sodrai“.

Sprendimą byloje, kur kaimynas kaltinamas kito kaimyno sumušimu, Šilutės teismo rūmai priėmė gruodžio 18 d. O pats įvykis nutiko dar vasarą, liepos mėnesį, kai tarp dviejų vyrų jau kuris laikas tvyrojusi įtampa prasiveržė smūgiais.

Pasak nukentėjusio R. A., nesklandumai tarp jo ir kaltinamojo A. Š. prasidėjo pavasarį, nors vyrai kaimynystėje gyvena jau penkerius metus. Jis, kartu su sugyventine, esą nuolat prašydavę kaltinamojo laiptinės duris palikti atviras, o šis pykdavo. Ir tą rytą jis paklausęs kaimyno, kada šis baigs nuolat uždarinėti duris, ir… buvo sumuštas.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. Š. savo kaltę pripažino visiškai. Jis pasakojo, kad liepos 5-osios rytą, jam būnant prie laiptų lauke, į kiemą išėjo kaimynas R. A., kuris pradėjo priekaištauti dėl lauko durų.

R. Š., netekęs kantrybės, susinervinęs, kad kaimynas nuolat kabinėjasi, kumščiu trenkė jam į veidą. Po to sugriebė R. A. rankomis už drabužių ir prispaudė jį prie laiptų sienelės. Palaikė jį taip prispaudęs iki pats nusiramino, paskui paleido. Vyras taip pat pasakojo, kad nukentėjusiojo R. A. šeima girtuokliauja, konfliktuoja, kabinėjasi ne tik prie jo, bet ir prie kitų kaimynų.

Kaltinamasis paaiškino, kad R. A. dar anksčiau apkaltino jį katino pagrobimu, dėl ko reikėjo vykti aiškintis į policiją. Nepaisant to, kaltinamasis sakė besigailintis, atsiprašė nukentėjusio kaimyno ir vėliau po incidento pats pasiūlė apmokėti 300 eurų neturtinę žalą. Tačiau nukentėjusysis su tokia suma nesutiko, ir byla atsidūrė teisme.

Visgi, bylą nagrinėjusi teisėja kaltinamąjį įpareigojo sumokėti būtent 300 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti, o ne 800, kurių prašė nukentėjusysis. Nes teikdamas civilinį ieškinį jis nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kokius nuostolius patyrė negalėdamas vykti į darbą ir lankydamasis pas medikus.

Kaltinamasis teismo prašė sumažinti ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civiliniuose ieškiniuose įrašytas sumas, tačiau jos liko nepakitusios – 112,57 ir 1084 eurai.