Antradienio pavakarę Lietuvą apskriejo sukrečianti žinia, jog Klaipėdos AB „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leido nevalytas nuotekas. Paskelbti šiurpūs faktai: tarša normas viršijo iki 130 kartų, į marias galimai išleista šimtai tūkstančių ar net milijonai tonų nevalytų nuotekų, padaryta žala gamtai gali siekti dešimtis milijonų eurų.
Kaip žinia, Kuršių marios skalauja apie keliolika kilometrų Šilutės rajono krantų, tad šilutiškiams tai irgi labai skaudi tema.
Ką apie situaciją mano pamariškiai? Ar jie prisidės prie šios įmonės gaminamos produkcijos boikoto? Ar esame mes saugūs valgydami mariose sugautą žuvį? Ar galėsime vasarą ramiai poilsiauti paplūdimiuose?
Taupė pinigus teršdami gamtą
Klaipėdos apygardos prokurorai surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad patikrinimas atliktas pasitelkus Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento specialistus, policijos pajėgas. Įvykio vietoje nustatytas faktas, kad gamybinės nevalytos nuotekos išteka iš rezervuarų ir vamzdžiais teka į Kuršių marias. „AB „Grigeo Klaipėda“ skirtas nurodymas skubiai stabdyti šiuos veiksmus ir spręsti klausimus dėl tolimesnės veiklos“, – teigė Klaipėdos apylinkės prokurorė Gina Skersinskytė.
Anot prokurorės, žalos mastas dar nėra tiksliai žinomas, tai bus nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. „Naktį buvo atliktos kratos, bus tikrinami dokumentai ir bandoma nustatyti, kada galimai buvo įrengti aplinkvamzdžiai“, – tikino prokurorė. Jos kolega, apygardos vyr. prokuroro pavaduotojas Juozas Sykas teigė, kad pirminiai surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad tie įrenginiai, kuriais buvo apeinami nuotekų valymo įrenginiai, buvo sumontuoti tyčia ir tai buvo daroma siekiant išvengti mokesčių. Pirminiais duomenimis, įmonė išvalydavo tik kelis procentus nuotekų, didžiausia jų dalis keliaudavo į Kuršių marias.
„Tai graudus neatsakingo verslo pavyzdys, kai taupant investicijas aplinkosauginėms priemonėms, ciniškai buvo vykdoma gamtos tarša“, – situaciją komentavo Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Nusikalstama gamtos teršimo veika buvo vykdoma naktimis, bet neatmetama galimybė, kad ir dieną.
Tirs vandenį, žuvis, smėlį
Kalbant paprasčiau, kartono fabrikas veikė didelius makulatūros kiekius apdorodamas vandeniu, taigi išplaudavo klijus, dažus. Šiuo metu sudarinėjimas toksiškų cheminių elementų, kurie galėjo patekti į aplinką, sąrašas. Neatmetama prielaida, kad tarp jų galėjo būti ir švinas, nes anksčiau senų knygų raidės būdavo padengiamos šiuo sunkiuoju metalu.
Anot specialistų, 90 proc. į Kuršių marias patekusių teršalų srovės išnešdavo į Baltijos jūrą, Latvijos link.
Visgi, ar būsime mes saugūs, valgydami mariose sugautą žuvį, vasarą poilsiaudami Šilutės rajono paplūdimiuose, užsiimdami kitomis pramogomis, juk marias supančios savivaldybės yra kurortinis regionas?
Trečiadienį Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“ Aplinkos ministras K. Mažeika sakė, kad yra atliekamas platesnis tyrimas ekotoksiškumui nustatyti. Bendradarbiaujant su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, bus sudarytas sąrašas cheminių medžiagų ir jas bus bandoma aptikti žuvyse, vandenyje. Žadama kreiptis ir į Visuomenės sveikatos centrą, kad toksiškų medžiagų pėdsakai būtų nustatyti ir smėlyje, paplūdimiuose. Taigi vėliau žmonės žinos, ar jie yra saugūs vasarą poilsiaudami paplūdimiuose.
Protu sunkiai suvokia tokį poelgį
„Sunku suvokti tokį poelgį. Kaip gali tokia didelė įmonė, viešai palaikanti įvairias aplinkosaugines akcijas, leisti sau vardan didesnio pelno šitaip elgtis? Klaipėdos regionas yra turistinis, tai vandenų kraštas. Nepateisinami veiksmai, kenkiantys visos Lietuvos prestižui, turizmo sektoriui ir visiems jame dirbantiems žmonėms. Šioje situacijoje džiugina viena, kad teisėsaugai pavyko išsiaiškinti šiuos veiksmus ir užkirsti kelią tolimesniam mūsų visų aplinkos teršimui“, – savo nuomonę išsakė Šilutės savivaldybės meras V. Laurinaitis.
Laidoje „Dėmesio centre“ V. Laurinaitis išreiškė viltį, kad už padarytą nusikaltimą atsakys ne tik įmonė, kaip juridinis vienetas, bet ir fiziniai asmenys, kurie tą planavo ir darė.
Kintiškiai piktinasi
Su Kuršių mariomis besiribojančios Kintų seniūnijos vadovas Antanas Kližentis „Šilutės naujienoms“ sakė, jog šiame miestelyje jaučiamas tik bendražmogiškas nerimas. Vietiniai gerai žino, kad pasiekti Kintų pakrantę galėjo tik labai maža dalis teršalų. „Net ir tiek vargu ar pas mus pateko, nes srovės juos išnešė į Baltijos jūrą. Labiausiai turėjo būti užteršta Klaipėdos akvatorija. Tačiau bet kokiu atveju, tai nenormalus dalykas ir taip negalima“, – sakė seniūnas.
Jis prisiminė, jog šio krašto žvejai anksčiau labai jautė, kad savo nuotekas į Nemuną išleidžia Sovetsko celiuliozės kombinatas. Žvejų tinklai tuomet buvo pasidengę gličiu apnašų sluoksniu. Tačiau situacija pas kaimynus jau matyt susitvarkė, tokių reiškinių nebestebima.
Ventiškis, Ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys irgi įsitikinęs, kad srovės teršalus nešė į jūrą. Į Ventės ragą, pasak jo, jie galėjo pasukti itin retai, tik tuomet, kai buvo stiprūs šiaurės ar šiaurės vakarų vėjai.
„Tačiau tai nereiškia, kad mes abejingi tokiai katastrofai. Kaip žmogus aš labai pasipiktinęs ir netikiu įmonės vadovo žodžiais, kad tai tik vienkartinė avarija“, – sakė V. Jusys.
Šilutėje parduodama žuvis ir iš marių, ir iš jūros
Nemaža dalis Šilutėje parduodamos žuvies yra sugauta Kuršių mariose, Baltijos jūroje. Tos pačios stintos, prekybos vietose pasirodžiusios neseniai, gaudamos ne kur kitur, o Kuršių mariose. Šiuo metu jūroje žvejoti šią žuvį neleidžia orų sąlygos.
Žuvimi prekiaujantis ir vienoje žvejybos įmonėje dirbantis Mantas Laužikas žuvį perka ir iš įvairių žvejybos vietų. Anot jo, žvejai vieningai pritartų, jog toks įmonės elgesys – protu nesuvokiamas, tikra ekologinė katastrofa.
„Marių ir jūros žuvis traukiasi, dalis jos išnyksta, dalis nebesiveisia. Kenčia ir vėžiagyviai, planktonas. Yra daug žuvies migruojančios, pavyzdžiui tokią žuvį, kaip sterką, vėgėlę, plekšnę, žiobrį galima pagauti ir mariose, ir Baltijos jūroje. Kitos žuvys – vėjažuvė ar menkė, niekada negyvens mariose“, – sakė jis.
Kol kas M. Laužikui neteko išgirsti žuvies pirkėjų nerimo, gal dėl to, kad po nelaimės išaiškinimo praėjo vos kelios dienos. Jis prisiminė ir prieš 10 metų įvykusią Šyšos ekologinę nelaimę, kai jau bankrutavusi bioetanolio įmonė leisdavo nuotekas į Šyšą. Tuomet žuvys arba dingdavo, arba pilvais išplaukdavo į viršų, upėje susidarydavo dumblo sluoksnis, sklisdavo baisi smarvė. Neaišku tik, ar kaltininkai buvo nubausti…
Šalyje kyla boikotai
Ne mažesnė pasipiktinimo banga kyla visoje šalyje. Ketvirtadienį organizuotas piketas prie AB „Grigeo“ būstinės Vilniuje, Grigiškėse. Taip Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas bei kitos aplinkos apsauga susirūpinusios organizacijos išreiškė protestą dėl šiai įmonių grupei priklausančios bendrovės veiksmų Klaipėdoje. Akcija pavadinta „BOIKOTAS „GRITE“!“
Tos pačios aplinkosaugos ir vartotojų organizacijos kviečia boikotuoti visą „Grigeo“ produkciją – susilaikyti nuo jos gaminių pirkimo.
„Vartotojai turi susimąstyti kiekvieną kartą, kai iškyla tokie faktai. <…> Vienintelis greitos reakcijos ginklas, kurį turi savo rankose vartotojas – tai jo piniginė. Rinkdamasis produktus dėčiau atgal į lentyną tas prekes, kurių gamintojai daro žalą aplinkai,“ – kviečia boikotui Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
„Grigeo“ valdo gerai žinomą Lietuvos prekių ženklą – „Grite“. Juo žymimas tualetinis popierius, popieriniai rankšluosčiai, nosinaitės, popierinės servetėlės ir kita.
Ar boikotuos šilutiškiai?
39 m. Irena:
Boikotu neužsiimsiu, nes jei aš ir nepirksiu tos įmonės produkcijos kokį mėnesį, nuo to jos milijonieriai vadovai blogiau negyvens. O ir gamta dėl to švaresnė netaps.
35 m. Rita:
Pritariu tokioms iniciatyvoms, nepirksiu. Išties protu neįmanoma suvokti kad žmonės galėjo taip elgtis. Baisu ir pagalvoti, kiek tų teršalų per tą laiką nutekėjo į vandenis, kiek nugulė jūros augaluose ir gyvūnuose. Kaltieji turi būti nubausti.
30 metų Karolis:
Aš iki šiol tos „Gritės“ nepirkau, tuo labiau nepirksiu ir toliau.
42 m. Romas:
Tokios nelaimės gąsdina, bet kiekvienas turėtume pradėti nuo savęs. Pavyzdžiui, vis dar nesuvokiame tikrosios atliekų rūšiavimo svarbos, neretas dar ir į krosnį sukiša viską, kas po ranka papuola, net ir plastiką. O juk tai tas pats gamtos teršimas. Kiekvienas ir savo buityje galime pradėti mažiau naudoti agresyvios chemijos, į parduotuves eiti su daugkartiniais maišeliais. O boikotui pritariu.
„Grigeo Klaipėda“ kuria fondą Kuršių marioms tvarkyti
Ketvirtadienį „Grigeo Klaipėda“ patvirtino, kad pirminiai vidinio tyrimo duomenys rodo, jog bendrovei kyla teisinė atsakomybė dėl žalos aplinkai, išleidžiant nuotekas į kanalą, vedantį į Kuršių marias. Bendrovė nušalino nuo pareigų atsakingus darbuotojus ir sieks, kad žala būtų atlyginta kaip įmanoma greičiau, veiksmingai bendraujant ir bendradarbiaujant su teisėsaugos ir atsakingomis valstybinio valdymo institucijomis.
„Šiandien atėjau atsiprašyti už tai, kas vyko „Grigeo Klaipėda“ ir kas buvo daroma Kuršių marioms, Klaipėdai, Lietuvai. Tai nedovanotina. Nors formaliai aš esu „Grigeo Klaipėda“ valdybos narys, tačiau esu visos grupės prezidentas ir didžiausias akcininkas, todėl tai yra mano moralinė atsakomybė. Todėl čia sėdžiu aš, o ne „Grigeo Klaipėda“ vadovai, kurie šiuo metu uostamiestyje deda visas pastangas aiškinantis situaciją. Aš atsiprašau, kad vakar ir užvakar komunikavau minimaliai ir su klaidomis, tačiau dėl situacijos rimtumo ir masto reikėjo susivokti ir bent minimaliai išsiaiškinti situaciją“, – per spaudos konferenciją vakar sakė „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis.
„Grigeo“ taip pat nusprendė nedelsiant sukurti fondą Kuršių marioms tvarkyti, kurio lėšomis bus finansuojami nepriklausomi ekspertiniai tyrimai Kuršių marių vandens būklei nustatyti ir kitos, taip pat aplinkosaugos iniciatyvos.
„Ši situacija yra susijusi ne tik su technologijomis, bet ir su žmonių mentalitetu bei vadyba. Todėl artimiausiu metu nusamdysime konsultantus arba konkretų tvarumo ir aplinkosaugos profesionalą į įmonės vadovų komandą, kuriam bus suteikti rimti įgaliojimai – jis turės visiems laikams išguiti bet kokį mąstymą, kuris sukuria tokias situacijas“ – sakė G. Pangonis
.