Juknaitiškis Steponas Stankus mini 90-ąjį gimtadienį. Sveikas ir guvaus proto, pašmaikštaudamas pasitiko jį pasveikinti atvykusius svečius. Juknaičių seniūnas Valentinas Dylertas apjuosė jubiliatą specialiai jam išausta juosta, ilgaamžį pasveikino Savivaldybės atstovai.
S.Stankus prie puodelio kavos svečiams pasakojo apie savo gyvenimą. Apgailestavo, kad jau palaidota žmona, su kuria užaugino 4 vaikus. Jam vienam liko džiaugsmas džiaugtis 9 provaikaičiais.
Į Juknaičius Steponas atsikėlė gyventi iš Rietavo rajono Girėnų kaimo, kai jo tėvai – 9 ha žemės ūkininkai turėjo pasitraukti iš gimtinės. Iškart po karo Juknaičiuose apsigyvenusi Stankų šeima daugiau niekur iš čia nebepajudėjo. Kad išvengtų tarnybos sovietinėje armijoje, Steponas įsidarbino geležinkeliečiu, nes šios profesijos darbuotojų į kariuomenę nešaukė. S.Stankui teko kelerius metus dirbti Kaliningrade – siauras vokiškų traukinių vagonų pavažas keisdavo į platesnes, tinkamas naudoti 
sovietiniame geležinkelyje, ir tuos vagonus išlydėdavo į Rusiją.
Vėliau Juknaičiuose visą gyvenimą dirbo statybininku.
S.Stankus gyvena dukters Reginos Tamulevičienės šeimoje. Džiaugiasi savo žento Stanislovo darbštumu ir gabumais. Jubiliato nuomone, geresnio plytelių klojėjo nėra visoje apskrityje.
Devyniasdešimtmetis S.Stankus negalėjo pasakyti, kas jam padėjo sveikam sulaukti tokios ilgametystės. „Dirbau daug, tačiau niekad dėl darbo nesiplėšydavau. Dirbdavau neskubėdamas, apgalvodamas, ką darau. Pavalgyti mėgau visuomet laiku ir per daug nesirinkdamas. Itin mėgstamų ar nemėgstamų valgių neturėjau. Ir dabar jokio dukters paruošto maisto neatsisakau“, – pasakojo S.Stankus.
Iš S.Stankaus ir jo dukters Reginos pasakojimų susidarė vaizdas, kad šeimoje visos kartos po vienu stogu gyvena draugiškai ir pagarbai, vieni kitiems gyvenimo nereguliuoja. Šeima džiaugiasi, kai tėvuką aplanko jo buvę bendradarbiai. Bendraamžių draugų, deja, jau nebėra.
Projektas: „Kultūros uostas: Kraštiečiai.”