„Turime būti atsakingi ir įgyti imunitetą prekybininkų skelbiamoms akcijoms, nes besaikis vartojimas atsigręžia prieš mus pačius, keldamas socialines ir ekologines problemas. Todėl prieš įsigyjant bet kokį pirkinį siūlau stabtelėti ir gerai apsvarstyti, ar jis tikrai reikalingas. Nepirkdami nebūtinų prekių ir sutaupysime, ir mažiau teršime aplinką. Po masinių išpardavimų atliekų konteineriai ypač greitai prisipildo, į juos po kurio laiko nukeliauja ir dalis neapgalvotai nusipirktų prekių“, – sako aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Aplinkos viceministrė primena, kad yra daug tvarių būdų, kaip pratęsti nebereikalingų, tačiau dar tinkamų naudoti daiktų gyvavimo laikotarpį. Pavyzdžiui, perdaryti ar pritaikyti kitai paskirčiai, jais dalintis ir keistis. Dėvėtais tekstilės gaminiais „Vinted“ platformoje, Mamų mugėse, kitais – Atiduotuvėse, regioninių atliekų tvarkymo centrų sukurtose dalijimosi vietose, stotelėse „Dėk‘ui“, „Mainukai“, „TikoTiks“, „Dalinkimės“, „Daiktų kiemas“. Be to, kiekvienas gali įsigyti mažiau, bet kokybiškų gaminių, kurie ilgiau tarnaus.
Sumanymas paskelbti Nieko nepirkimo dieną gimė Kanadoje, Vankuveryje. Jos data buvo pasirinktas paskutinysis lakričio penktadienis – laikas prieš didžiuosius išpardavimus ir kalėdinių pirkinių karštinę. Šia iniciatyva visuomenė skatinama susimąstyti ir atkreipti dėmesį į neapgalvotą pirkimą.
Skaičiuojama, kad vienam mūsų šalies gyventojui per metus tenka 483 kg komunalinių atliekų. Ir tai nėra vien produktų pakuotės. Šį kiekį sudaro ir nesuvartoti maisto produktai, nupirkti ir išmesti niekam nepritaikyti daiktai.
Susidarančių atliekų kiekį galime mažinti keisdami vartojimo įpročius – atsakingai planuodami pirkinius, rūšiuodami atliekas, daiktus naudodami ilgiau arba juos atiduodami kitiems, perduodami perdirbti ir nepaversdami jų sąvartyno atliekomis.
Rašyti atsakymą