Bent kartą ar du per metus atokiuose laukuose aptinkama nustipusių paukščių ar galvijų. Vienus pasiglemžia, o vėliau atidengia slūgstantys potvynio vandenys, kitų žūties priežastys taip ir lieka neaiškios. Tokių atvejų jau būta ir šiemet: kovo pradžioje Šyšos kaime aptikta nugaišusi gulbė, o vienoje to paties kaimo ganykloje pastebėta išpampusi galvijo stipena. Pastarąjį vaizdą mačiusiems buvo panašu, kad nugaišęs gyvulys čia puvo nuo pernykščio rudens…
Gyvulių savininkai turėtų žinoti, kad tokių gaišenų negalima palikti likimo valiai ir laukti, kol jas sudoros pati gamta, mat už tokį neatsakingą elgesį galima pelnyti baudas.
Piniginę teko patuštinti ir minėtos nugaišusios karvutės šeimininkui.
Gaišenos šokiruoja turistus
Pamario kraštą ir jo užlietas teritorijas aplankę turistai, Šyšos kaimo pievoje išvydę karvės gaišeną, stebėjosi vietinių ūkininkų, kurie priešžiemiu paliko ganykloje maitą likimo valiai, neatsakingumu.
Beje, panašų vaizdą, tik ne kovo, o birželio mėnesį, Šyšos polderio pievose gamtos mylėtojams yra tekę stebėti 2014-ųjų vasarą. Tada jie vyko į Šyšos siurblinę, kurrengtas gamtos mylėtojų sambūris dėl globaliai nykstančio paukščio – meldinės nendrinukės išsaugojimo.
„Jei regioniniai parkai siūlo įsigyti lankytojų bilietus, galėtų bent pasirūpinti, kad pakelėse panašūs vaizdai negadintų nuotaikos ir neužgožtų gerų įspūdžių“, – žurnalistams teigė atvykėliai.
Pirmą kartą – bauda minimali
lrytas.lt publikuotas Aldonos Aleksėjūnienės straipsnis „Nemuno deltoje nuslūgus potvyniui aptiko labai nemalonų radinį“ apie karvės gaišeną pateko ir Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistams, ir jie nesunkiai aptiko pievose užmirštą gyvulį. Kadangi šis turėjo ausų įsagus, tai ir jo šeimininką nustatyti nebuvo sunku. Vyr. veterinarijos gydytojas inspektorius Valdas Šimėnas sakė, jog tai – Macikų kaime gyvenantis K.B., kuris savo bandą vasarą gano Šyšos kaimo pievose.
Ūkininkas pripažino, kad rudenį pargindamas bandą neberado dviejų jaučių ir karvės. Jis teigė į policiją dėl to nesikreipęs, tik pats ieškojęs dingusių gyvulių, bet paieškos buvusios bevaisės.
Pasak V.Šimėno, ūkininkas privalėjo pats surasti ir ištraukti į krantą galimai kokiame nors kanale nuskendusį galviją. Paskui būtina iškviesti UAB „Rietavo sanitarinė veterinarija“, kurios darbuotojai patys atvyksta paimti gaišenų. Žinoma, ūkininkui būtų tekę sumokėti už gyvulio utilizavimo paslaugą.
Beje, nugaišusių šunų ir kačių utilizuoti nereikia, šeimininkai juos gali laidoti savo privačioje žemėje.
Ūkininkas K.B. padarė dar vieną pažeidimą, mat jis per 7 dienas nepranešė apie dingusį gyvulį, todėl šis laiku nebuvo išbrauktas iš duomenų bazės.
Už šiuos pažeidimus K.B. surašytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso protokolas ir paskirta pusė numatytos minimalios baudos. Bauda minimali todėl, kad tokius pažeidimus ūkininkas padarė pirmą kartą.
Bet jei panašus atvejis su to paties ūkininko gyvuliais būtų nustatytas antrą kartą per metus, jam jau tektų patuštinti kišenę net 290 eurų.
Situacijos neslėpė – baudos negavo
Pasak V.Šimėno, panašių pranešimų apie laukuose paliktas gaišenas gaunama 1-2 per metus, bet baudos skiriamos ne visada. Štai praėjusį rudenį inspektoriai vyko ieškoti durpingame kanale nuskendusių galvijų, apie kuriuos taip pat buvo pranešta. Jie rasti jau ištraukti į sausesnę vietą, prie kelio, o šeimininkas buvo juos apdėjęs šienu ir tikino jau iškvietęs utilizavimo įmonės atstovus.
Patikrinus paaiškėjo, kad ūkininkas nemelavo, situacijos jis neslėpė, tad bauda jam neskirta.
„Laukuose kritusius gyvulius privalu patraukti į tokią vietą, iš kur juos galėtų paimti atvykę utilizavimo įmonės darbuotojai, ir apdengti, kad prie jų neprieitų žvėrys“, – sakė V.Šimėnas.
Tiesa, nustatyti gyvulio savininką pavyksta ne visada, o kai jis nežinomas, pareiga tvarkyti gaišenas tenka seniūnijoms, kurių laukuose jos rastos. Tokių atvejų būta ir Laučiuose, ir kitur.
Paaiškėjo gulbės mirties priežastis
Jau nustatyta kovo 2 dieną Šyšos kaimo pievose rastos nugaišusios gulbės mirties priežastis. Šilutės VMVT specialistai gulbę operatyviai buvo išsiuntę į Vilnių ištirti dėl galimo paukščių gripo.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atlikus molekulinius ir anatominius tyrimus paukščių gripo diagnozė nepasitvirtino.
Anot tyrimus atlikusių specialistų, gulbė nugaišo dėl įtariamos bakterinės infekcijos sukelto kvėpavimo organų funkcijų nepakankamumo, išliesėjimo ir išsekimo. Taip pat manoma, kad gulbė buvo nevietinė, atskridusi pavasarinės migracijos keliu iš kitur.