Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kaip ir kasmet, rugsėjo 6-12 dienomis Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia Nugaros savaitę.
PSO duomenimis, apie 70-80 proc. žmonių bent kartą gyvenime yra patyrę nugaros skausmus. Nugaros savaitės tikslas – kuo plačiau ir geriau informuoti visuomenę apie įvairius galimus nugaros srities funkcinius sutrikimus, ūmius bei lėtinius susirgimus, jų atsiradimo priežastis ir galimą profilaktiką.
Nugaros skausmai – vienas dažniausių sveikatos sutrikimų
Nugaros skausmai labai pablogina gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. Tai viena iš dažniausių neįgalumo priežasčių ir viena iš pagrindinių sveikatos problemų, dėl kurios pacientai kreipiasi į sveikatos specialistus: šeimos (bendrosios praktikos) gydytojus, neurologus, reabilitologus, neurochirurgus, akušerius – ginekologus, masažuotojus, manualinės terapijos specialistus ir kt.
Šis sudėtingas daugialypis sveikatos sutrikimas šiuolaikiniame civilizuotame pasaulyje užima antrą vietą pagal dažnumą po galvos skausmų. Tai ne tik medicininė, socialinė, bet ir reikšminga ekonominė problema.
Dažniausiai nugaros skausmai jaučiami juosmens ir kryžmens srityse (t.y. tarp apatinių šonkaulių ir uodegikaulio), stubure arba šalia stuburo esančiuose audiniuose bei organuose. Tačiau nemažai specialistų prie nugaros skausmų taip pat priskiria kaklo ir peties skausmus ir krūtininės stuburo dalies skausmus.
Skausmus sukelia nepatogi padėtis, netaisyklingi, monotoniški judesiai
Pagal trukmę nugaros skausmai būna ūminiai, poūmiai, tranzitiniai ir lėtiniai. Ūminis skausmas gali trukti 4-6 savaites, poūmis – iki 3 mėn., lėtinis skausmas – daugiau nei 12 savaičių.
Lėtinį skausmą dažniausiai lemia bloga bendra organizmo būklė, degeneracinės stuburo ligos, nuolatiniai stuburo perkrovimai, piktnaudžiavimas kai kuriais vaistais, neracionalus gydymas, žalingi įpročiai, depresija, ilgalaikiai miego sutrikimai, vengimas judėti, socialiniai ir psichologiniai veiksniai (nedarbas, nepasitenkinimas šeimyniniu gyvenimu, didelė socialinė atskirtis) ir pan. Būtent lėtinis nugaros skausmas sukelia daugiausiai problemų ir pačiam ligoniui, ir jį gydantiems specialistams.
Atliekant nesudėtingus, bet daug kartų pasikartojančius monotoniškus judesius arba ilgai būnant priverstinėje nepatogioje padėtyje, netaisyklingai keliant ar nešant ypač sunkų ar nepatogų daiktą, dažnai kilnojant ar nešiojant sunkius daiktus ar atlikus staigų ir nekoordinuotą judesį gali atsirasti rankų, kaklo, pečių, nugaros ir kojų kaulų bei raumenų sistemos pažeidimų.
Dažniausiai nugaros skausmais skundžiasi darbingo amžiaus žmonės. Kai kurių profesijų asmenys nugaros skausmus patiria dažniau nei kiti: vairuotojai, statybininkai, slaugytojai, siuvėjai ir kt.
Yra skausmo sindromų, būdingų tik moterims. Vienas jų – nėščiųjų juosmens skausmas, kuris vargina apie 50-80 proc. nėščiųjų.
Nugara įskausta net vaikams
Šiuolaikinis žmogus vis mažiau juda, 10-12 ar net daugiau valandų per parą praleidžia sėdėdamas, padaugėjo streso, pakito maisto produktai ir mitybos įpročiai, reikšmingai padidėjo antsvorio ir nutukimo atvejų, todėl nugaros skausmai tampa vis dažnesni ir vis sunkiau pasiduoda gydymui. Tuo pačiu žymiai išaugo ir šių skausmų diagnostikos ir gydymo kaštai.
Nugaros ir kaklo skausmai gali pasireikšti labai anksti, netgi nuo 8-10 metų ir ypač padažnėja paauglystėje. Iki pilnametystės nugaros ir kaklo skausmus patiria nuo 30 iki 51 proc. vaikų bei paauglių. Skausmą juosmens ir kryžmens srityje bent kartą per savaitę junta nuo 1 iki 15 proc. paauglių, o kaklo skausmus bent kartą per savaitę – nuo 15 iki 30 proc. paauglių.
Mokslinės studijos patvirtina tiesioginį ryšį tarp vaikų ir paauglių nugaros skausmų ir laiko, praleisto prie televizoriaus, kompiuterinių žaidimų ar naršant internete, tarp ilgai trunkančio mobiliojo telefono naudojimo, rašant trumpąsias žinutes, nerimo ir nervinės įtampos, blogos šeimos socialinės – ekonominės būklės, paauglių rūkymo, emocijų bei elgesio sutrikimų vaikystės bei paauglystės laikotarpiu, žemo fizinio aktyvumo lygio.
Prie nugaros skausmų atsiradimo gali prisidėti ir netaisyklinga laikysena, kuri būdinga nuo 25 iki 40 proc. Lietuvoje vaikų ir paauglių, o skoliozė – 4-8 proc. visos populiacijos.
Laiku pastebėjus laikysenos sutrikimus (kurie dažniausiai nesukelia jokių juntamų simptomų), juos yra nesunku koreguoti specialiais kineziterapijos pratimais.
Svarbu, kad pats vaikas norėtų pataisyti savo laikyseną. Todėl gydant nugaros skausmus ar koreguojant laikyseną pagrindinis tikslas yra padidinti nugaros raumenų (ypač giliųjų), pilvo preso jėgą bei ištvermę ir sustiprinti liemens raumenyną, kuris dėl šiuolaikinio gyvenimo darosi vis silpnesnis.
Ypač svarbūs tampa įvairūs darbo organizavimo aspektai: laiko planavimas, darbo pobūdžio keitimas, krūvio paskirstymas, aktyvios pertraukos ilgai sėdint, fizinis aktyvumas mokykloje ir po užsiėmimų mokykloje, fizinė veikla namų ruošoje ar ūkio darbuose ir pan.
Sėdimą darbą dirbantiesiems reiktų atkreipti dėmesį į kai kuriuos esminius principus, kurie gali padėti išvengti nugaros skausmų ar juos sumažinti:
1. Kartkartėmis atkreipkite dėmesį į savo laikyseną darbo vietoje ir ją sąmoningai koreguokite. Mes nesunkiai galime laikyseną kontroliuoti, kol tai taps savotišku įpročiu.
2. Visa darbo įranga bei darbo (ar mokslui skirti) baldai turi būti sureguliuoti taip, kad atitiktų asmens ūgį. T.y., kad asmuo nebūtų susikūprinęs, pasilenkęs ar pasisukęs, kad visos darbo priemonės būtų nesunkiai pasiekiamos (išdėstytos pusračiu aplinkui). Pageidautina, kad kompiuterio ekrano paviršiaus kampas ir aukštis, klaviatūros kampas ir aukštis, kėdės paviršių kampai ir aukščiai būtų reguliuojami. Derinant šiuos paminėtus paviršius, darbo stalo aukštį reikia pasirinkti taip, kad ekrano viršus būtų maždaug 5-8 cm aukščiau vartotojo akių lygio, o klaviatūra – laisvai nuleistos rankos alkūnės lygyje.
3. Norėdami darbe pasikalbėti su kolega, nueikite į gretimą kabinetą užuot skambinę ar rašę elektroninį laišką. Pasinaudokite kiekviena proga stovėti, o ne sėdėti. Per pietų pertrauką (prieš valgį ar po jo) pasivaikščiokite lauke nors keliolika minučių.
4. Svarbi yra patogi nugaros atrama (atlošas). Ilgai dirbant sėdimoje padėtyje, kėdė turi turėti išlinkimus, atitinkančius žmogaus stuburo fiziologinius linkius. Kėdės aukštis turi užtikrinti, kad pėdoms esant ant grindų arba ant atramos, šlaunys būtų lygiagrečios kėdės sėdimajai daliai. Kėdės sėdynė turi būti palinkusi į priekį 5-10 laipsnių kampu, o atlošo kampas – 100-110 laipsnių kampu.
5. Kadangi vaikų ir paauglių stuburas nėra iki galo susiformavęs, neleiskite vaikams kasdien žaisti kompiuterinių žaidimų keletą valandų iš eilės. Būtina fiziškai aktyvi pertrauka kas 30-60 minučių. Tam net galima panaudoti specialias kompiuterines programas, kurios pačios reguliuoja vaiko laiką, praleistą prie kompiuterio, ir pačios po tam tikro laiko išjungia žaidimą.
6. Būtina sąmoningai laikytis darbo ir poilsio režimo. Po vienos darbo valandos turi būti daromos 5-10 min. pertraukos, o dirbant 12 val. per dieną, pradedant devinta darbo valanda – 15 min. pertraukos. Pertraukų metu, esant galimybei, atliekama speciali akių, rankų, kojų, galvos, liemens mankšta ir pakeičiama darbo poza.
7. Jeigu ilgai dirbant sėdimą darbą atsiranda nemalonių pojūčių nugaroje (skausmas ir pan.), kurie pailsėjus nepraeina, patartina kreiptis pagalbos į asmens sveikatos priežiūros specialistus, kad būtų nustatyta jų priežastis bei paskirtas gydymas.