Paskutiniai kraupūs įvykiai Ukrainoje bei žiniasklaidos priemonėse viešinama informacija apie didėjančią Rusijos agresiją pasėjo nemenką nerimą ir šilutiškiams.
Po neseniai per radiją nuskambėjusios laidos apie gyventojų saugą bei slėptuves, kuriose būtų galima prisiglausti kilus kariniams veiksmams, į redakciją kreipėsi viena šilutiškė. Moteris teiravosi, ar Šilutėje yra tinkamų slėptuvių ir iš viso, kur turėtų gyventojai saugiai prisiglausti, jei iškiltų koks nors ekstremalus pavojus?
„Šilutės naujienos“, pasidomėjusios apie slėptuves, skaitytojų nuraminti negali: 2010 metais, kai įsigaliojo naujos redakcijos Civilinės saugos įstatymas, slėptuvių gyventojams nebeliko.
Slėptuvės – tik valdininkams
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai pažymi, jog pasikeitė ne vien slėptuvės sąvoka, bet ir pati koncepcija. 
Teigiama, kad mokesčių mokėtojų pinigais įrengtos slėptuvės skirtos tik valstybės tarnautojams ir pareigūnams, kad įvykus nelaimei jie galėtų saugiai dirbti. O paprastiems Lietuvos piliečiams vietoj anksčiau gyventojų apsaugai numatytų sovietinių slėptuvių, bunkerių, atsitikus ekstremaliai situacijai ar prasidėjus karui, siūloma prisiglausti mokyklų sporto salėse, ligoninių, poliklinikų rūsiuose. Žinoma, jeigu juose yra ne vienas, o bent du išėjimai į lauką.
Įstatyme nurodoma, kad slėptuvė „ specialiosios paskirties statinys arba specialiai įrengta patalpa gyventojams, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą ekstremalių situacijų ar karo metu. Kitaip tariant – ši vieta skirta ne kiekvienam.
Šilutės civilinės, priešgaisrinės ir gyventojų saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas sako, kad gelbėjimo slėptuvės statusą Šilutėje turi rajono savivaldybės pastatas, seniūnijos pastatas, o jei ekstremaliomis sąlygomis dirbantiems valstybės tarnautojams reikėtų evakuotis ir iš jo, tuomet dar būtų galima prisiglausti Kaimo reikalų skyriaus pastate (Lietuvininkų g. 8).
Ištikus masinei nelaimei, čia įsikurtų ekstremalių situacijų operacijų valdymo centras, kurį sudarytų policijos, ligoninės ir kitų gyvybiškai svarbių institucijų atstovai.
Operacijų centro paskirtis būtų organizuoti ir koordinuoti ekstremaliųjų situacijų likvidavimą ir jų padarinių šalinimą.
Pasislėptų tik ketvirtadalis gyventojų
Gyventojams apsaugoti nuo pavojų tarnauja vadinamieji kolektyvinės apsaugos statiniai.
Vyriausybės nutarimu yra patvirtintas Kolektyvinės apsaugos statinių poreikio nustatymo tvarkos aprašas, kuriame nurodyta, kokie statiniai galėtų būtų naudojami kolektyvinei apsaugai ekstremalių situacijų ar karo metu.
Taigi kolektyvinės apsaugos statinio statusą Šilutės rajone turi 36 statiniai: tai pastatai, kuriuose galėtų slėptis daug žmonių: mokyklos, sporto salės, kultūros ar bendruomenių namai. Visi jie turi būti pažymėti specialiu ženklu – mėlynu trikampiu oranžiniame fone.
Deja, šiuo metu rajono savivaldybės parinktuose kolektyvinės apsaugos statiniuose pasislėpti galėtų ketvirtadalis visų rajono gyventojų – apie 12 290.
Šilutės seniūnijoje kolektyvinės apsaugos statinių yra 15, juose nuo pavojaus pasislėptų 6 625 žmonės.
Pokarinis bunkeris – tarp dangaus ir žemės
Reikia pripažinti, kad sovietų laikais branduoliniam karui ar kitoms ekstremalioms situacijoms buvo rengiamasi atsakingiau nei šiandien, o dujokaukes užsimauti buvo mokomi net mokiniai.
Štai Šilutėje, Pramonės g. 7A, vis dar stovi sovietinė požeminė slėptuvė, kitaip tariant bunkeris. Tačiau avarinės būklės statinys nei naudojamas, nei likviduojamas. Dar prieš kelerius metus šiame bunkeryje buvo elektros generatorius, sanitarinis mazgas, vandentiekis bei erdvės žmonių maitinimuisi, poilsiui ar posėdžiams. Šiuo metu beveik viskas suniokota ir pastato likimas „kabo ore“.
2011 m. gegužę R.Renčeliauskas kreipėsi į Savivaldybės administraciją prašydamas, kad Ūkio skyriui būtų pavesta suruošti reikalingus dokumentus dėl statinio pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo Savivaldybės nuosavybėn.
Po metų Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje svarstant šio pastato likimą nuspręsta, kad Savivaldybės biudžete nėra pakankamai lėšų slėptuvei atstatyti ir įrengti. Tam, kad ji būtų tinkama naudoti, į slėptuvę reikėtų investuoti apie 1 mln. litų.
Slėptis galima ir rūsiuose
Nors pastaraisiais metais daugiau dėmesio buvo skiriama civilinei saugai meteorologinių, stichinių nelaimių metu, tačiau, pripažinkime, kad ir karo grėsmė yra reali.
Kolektyvinės apsaugos statinių funkciją gyventojams kai kuriais atvejais galėtų atlikti ir paprasto namo sienos ar rūsys. Daugiabučio namo rūsys kolektyvinės apsaugos statinio funkcijų negali atlikti dėl kelių priežasčių: dauguma rūsių yra privatizuoti ir paversti sandėliais, prigrūsti įvairių daiktų, taip pat rūsyje, kuris turėtų atitikti kolektyvinės apsaugos statinio funkcijas, turi būti daugiau nei vienas išėjimas.
Vis dėlto, jei atsitiktų taip, kad gyventojams tektų kur nors skubiai slėptis, rūsys gali bent iš dalies išgelbėti. Pavyzdžiui, nutikus avarijai atominėje elektrinėje, nuo radiacijos slėptis mediniame name būtų du kartus efektyviau, nei likti lauke. Esant rūsyje žmones pasiekiančios radioaktyvios spinduliuotės kiekis sumažėja 7 kartus, mūriniame name – net 10 kartų, o jo rūsyje – 40-100 kartų.