Šiukštu – jokių termiškai neapdorotų pašarų savo kiaulaitei! Toks nurodymas pastarosiomis dienomis kraipyti galvas verčia ne vieną sodietį.
„Visą gyvenimą kiaulėms, šuniui ir katei ir mes, ir mūsų tėvai atiduodavome viską, kas liko nuo stalo ir ūkio, o dabar negalima?..“ – nesupranta ne vienas ūkininkas.
Tačiau tokio nurodymo Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ėmėsi ne iš dyko buvimo – todėl, kad prie mūsų kraštų grėsmingai artėja afrikinis kiaulių maras (AKM).
Lietuvoje nuo šių metų pradžios jau užregistruota 61 vieta, kur rasti ir sumedžioti 74 AKM sergantys šernai (27 sumedžioti, 47 rasti nugaišę). Taigi situacija tokia, kad jei savo ūkio gyvulių neišgelbės patys ūkininkai, jų nebeišgelbės niekas.
„Padeda“ karštis ir žvėrių migracija
„Šių metų pradžioje afrikinis kiaulių maras tik peržengė Lietuvos sieną ir buvo apėmęs vos nediduką rytinį šalies pakraštį, o dabar rizikos zona jau apėmė didesnę šalies pusę“, – grėsmės mastus apibūdina Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos valstybinė inspektorė Vitalija Krunytė ir rodo žemėlapį, kuris aiškiai patvirtina jos žodžius.
Vadovaujantis Europos Komisijos sprendimu, Lietuvos teritorija suskirstyta į 3 zonas: I – rizikos, II – užkrėstą zoną, kur AKM užregistruotas tik laukinėje faunoje, ir III – užkrėstą teritoriją, kurioje liga nustatyta ir laukinėje faunoje, ir naminių kiaulių ūkiuose.
Nauji AKM atvejai kone kasdien nustatomi ir Lietuvoje, ir visose regiono šalyse. Vos prieš savaitę nauji ligos protrūkiai užfiksuoti stambiame Ukrainos kiaulių ūkyje, kuriame buvo laikoma daugiau nei 60 tūkst. kiaulių. Kiti du atvejai nustatyti Estijoje, kur viename ūkyje buvo laikoma daugiau nei 2000 riestasnukių, kitame – vos kelios.
Paskutinieji du atvejai Lietuvoje šią savaitę užfiksuoti Trakų rajone, ūkiuose, kur laikyta vos po dvi kiaulaites.
Pasak V.Krunytės, plisti ligos virusui palankūs karšti orai, „talkina“ ir šernų bei žmonių migracija.
Pagrindinę kontrolę „atliks“ AKM
Gretimoje Latvijoje ligos židinys nustatytas ūkyje, kurios šeimininkas savo augintines šėrė žole iš pamiškės. Todėl Lietuvos VMVT direktorius Jonas Milius suskubo išleisti įsakymą dėl privalomo kiaulių pašarų terminio apdorojimo.
Nurodomi ir kiti privalomi biologinės saugos reikalavimai: kiaulių laikymo vietas aptverti, nelaikyti jų lauke, neįleisti į tvartus jokių pašalinių žmonių ir patiems nesilankyti kitų tvartuose, skerdyklose bei medžioklėse, pašarus pirkti tik iš patikimų pardavėjų ir laikyti juos apsaugotus nuo aplinkos veiksnių ir kenkėjų (pavyzdžiui, graužikų) specialiai tam skirtose vietose, naikinti graužikus ir vabzdžius, nesinešti į kiaulių laikymo vietas gyvūninio maisto, prie įėjimų įrengti dezinfekcinius barjerus, nuolat šalinti mėšlą, naudoti tik gyvulių priežiūrai skirtą apavą ir drabužius ir t.t.
Be kita ko, įspėjama, kad VMVT specialistai tikrins, kaip ūkiuose laikomasi biosaugos reikalavimų, ir radę pažeidimų skirs pinigines baudas.
Bet, anot Šilutės VMVT viršininko Edmundo Cipario, pagrindinę kontrolę, kaip laikomasi šių nurodymų, „atliks“ pats AKM – kiaulės arba kris, arba liga ūkio nepalies. Blogiausia, kad jei kiaulės užsikrės, jas teks sunaikinti, o ūkio savininkas negaus nei kompensacijos už nugaišusias ir sunaikintas kiaules, nei Europos Sąjungos ir valstybės teikiamos finansinės paramos.
Viršininkas patikslina, kad termiškai apdoroti pašarai yra nebūtinai virti, bet ir plikyti, džiovinti, granuliuoti pašarai.
Deja, šiuos nurodymus kol kas vykdo tik menka dalis mūsų kiaulių laikytojų. Pagrindinė priežastis – labai nelengva suvokti, jog nebegalima kiaulių šerti taip, kaip lietuviui buvo įprasta nuo amžių.
Štai kad ir laukuose bręstantys javai: lietuviai visada šėrė gyvulius grūdais, o dabar to daryti negalima, nes javų laukus lanko ir ligos nešiotojai – šernai. Taigi – tai tiesioginis kelias apkrėsti ir kiaules.
„Kito būdo apsaugoti kiaules, o kartu ir savo ūkius nuo didelių nuostolių šiandien nėra“, – pabrėžia E.Ciparis.
Kiekvienas – savo ūkio saugos kalvis
Šiuo metu vykdoma ir veterinarinė kontrolė kiaulių ūkiuose dėl biologinės saugos, ženklinimo ir identifikavimo reikalavimų.
Iki lapkričio 1 d. kiaulių laikytojai į VMVT turi pristatyti vadinamąją RVSVT programą, kurioje turi būti numatyti svarbiausi AKM rizikos veiksniai jų ūkyje ir biosaugos priemonės. Paprastai sakant, kiekvienas ūkininkas privalo įvertinti, kokiais keliais į jo ūkį galėtų patekti ligos užkratas, ir numatyti būdus, kaip nuo jo apsisaugos. Konsultacijos, kaip tai atlikti, galima kreiptis ir į savo privatų veterinarijos gydytoją, o pateiktą programą vertins VMVT inspektoriai.
Pasak E.Cipario, kiekvienas ūkis gali sau susikurti net ir dar griežtesnius reikalavimus, nei nurodyta VMVT direktoriaus įsakyme, blogiau nuo to tikrai nebus.
Kiekvienas laikytojas turi deklaruoti kiaules kiekvieno ketvirčio pirmą mėnesį. Įtarus ligą, nedelsiant informuoti VMVT visą parą veikiančiu telefonu 8 800 40403, Šilutės VMVT arba pranešti privačiam vet. gydytojui.
Pasak V.Krunytės, pastaruoju metu mūsų rajone laikomų kiaulių skaičiai beveik nekinta, jų nuolat auginama apie 20 tūkstančių.
„Norėtume, kad ūkininkai nenumotų ranka į šią informaciją ir suprastų, jog tik nuo jų pačių dabar priklauso, ar išsaugos savo turtą“, – pokalbį reziumavo E.Ciparis.