Visoje šalyje užsitęsusi sausra – dar viena gamtos diktuojama sąlyga – tapo rimtu išbandymu šalies ūkininkams, kurie savo problemų aptarti rinkosi į Raseinių rajone vykusį suvažiavimą.
30-asis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) suvažiavimas įvyko birželio 22 dieną. Jame dalyvavo 65 delegatai, atstovaujantys 31 skyrių (iš viso LŪS priklauso 41 rajoninė organizacija, vienijanti apie 4600 ūkininkų). Suvažiavime dalyvavo ir du Šilutės krašto ūkininkų atstovai – LŪS Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas, valdantis mišrų – augalininkystės ir gyvulininkystės ūkį, bei Steponas Šakurskis – augalininkystės ūkio šeimininkas.
Suvažiavime ūkininkai svarstė platų klausimų spektrą – nuo situacijos ūkiuose (dėl nuo ankstyvo pavasario užsitęsusios sausros) iki bendrosios žemės ūkio politikos.
Sieks ES išmokų vidurkio
Ūkininkams modeliuojant ateitį svarbu žinoti, kokių tiesioginių išmokų galima tikėtis. „Šis klausimas diskutuojamas ES lygiu, tačiau Europos Komisija nerodo tikrojo noro spręsti išmokų suvienodinimo klausimą. Geriausiu atveju mūsų tiesioginės išmokos tesieks 80 proc. ES išmokų vidurkio. Mūsų derybininkai turi nenusileisti ir siekti, kad išmokos Lietuvos žemdirbiams būtų ne mažesnės kaip ES vidurki“, – suvažiavime kalbėjo LŪS pirmininkas Jonas Talmantas.
Jis priminė peticiją Europos Parlamentui dėl išmokų suvienodinimo, kurią pasirašė 52 tūkst. šalies žemdirbių. Pasak LŪS pirmininko J.Talmanto, neišsprendus teisingo išmokų paskirstymo tarp šalių narių klausimo, iš Lietuvos ūkininkų neturi būti reikalaujama įgyvendinti griežčiausius aplinkosaugos reikalavimus. Įvertinus tai, jog ūkininkai susiduria su padidėjusia ekonomine rizika dėl 2017 m. liūčių, šiųmetės sausros, didėjančių veiklos kaštų, LŪS siūlo pratęsti 3 metams pereinamąjį laikotarpį, kai ūkininkams būtų taikomas ne 15 proc., o 10 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas (jis galiotų apmokestinant 2018 – 2021 m. pajamas).
Kalbėdamas apie žemės ūkio politikos aktualijas J.Talmantas pabrėžė žemės koncentracijos problemą, pažymėdamas, kad fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavos žemės ūkio paskirties žemės negali turėti daugiau nei 500 ha, o taip pat būtinybę pažaboti spekuliacijas žeme. Suvažiavimo dalyvius jis ragino pasidalyti nuomonėmis dėl tiesioginių išmokų mažinimo asmenims, kurie gauna daugiau kaip 150 tūkst. Eur metinių išmokų.
K.Andrijauskas „Šilutės naujienoms“ komentavo, kad dėl Lietuvos ūkininkams mokamų mažesnių tiesioginių išmokų jų auginama produkcija yra mažiau konkurencinga. Ūkininkai nedaug ką gali eksportuoti, gauna mažiau pajamų už savo pagamintą produkciją, tačiau yra priversti laikytis visų brangiai kainuojančių aplinkosauginių reikalavimų kartu su visais ES ūkininkais.
Šilutiškiams ūkininkams, pasak K.Andrijausko, nėra jokio grėsmės dėl suvažiavime minėtų tiesioginių išmokų dydžio apribojimų. Jo žiniomis Šilutėje nėra ūkininkų, kurie valdo net 500 ha žemės plotus ir gauna didesnes tiesiogines išmokas nei 150 tūkst. Eur. Toks apribojimas, K.Andrijausko nuomone, labiausiai atsilieps ūkininkams ar verslininkams, įsigijusiems žemės sklypus didesniais kiekiais nei leidžiama ūkininkams po juridinių asmenų skraiste – UAB, agrokoncernai. Tokią praktiką naudoja bemaž visos ES šalys, nežinia, kodėl Lietuvoje nėra tokios praktikos.
Pasėlių draudimas – netobula ir brangi paslauga
LŪS vadovas J.Talmantas kritikavo Vyriausybę netesint pažado skirti lėšų nuo liūčių 2017 m. nukentėjusiems žemdirbiams. „Žemdirbius užklupo naujos negandos: grūdų derlius bus 30-40 proc. mažesnis, o sausros apimtuose rajonuose jis gali būti net 70 proc. mažesnis. Ūkininkams ne kartą yra priekaištauta, kad jie nedraudžia savo pasėlių ir nuolat tikisi Valstybės paramos. Pasėlių draudimo paslaugos nėra patrauklios, nes brangios, o paslaugų sutartys yra netobulos ūkininkų naudai. Rizikos valdymo fondo idėja, pritraukiant perdirbėjus ir prekybininkus, sunkiai skinasi kelią“, – sakė J. Talmantas.
K.Andrijausko duomenimis, iš Lietuvoje registruotų 130 tūkst. ūkių savo pasėlius draudė tik 10 proc. ūkininkų. Ir tai yra todėl, kad draudimo įmokos brangios, o draudimo sutartys naudingos draudėjams, bet ne ūkininkams. Pavyzdžiui, rajono ūkininkai, kurių žiemkenčių pasėliai išmirko dėl per žiemą ir ankstyvą pavasarį buvusio drėgmės pertekliaus, jokio draudimo išmokų negautų. Todėl, kad draudimo sąlygose rašoma, kad atlygintina žala derliui tik tuomet, kai dėl per gausių kritulių augalai išlaužomi, priplakami prie žemės ir nebegali normaliai vegetuoti.
Baudos dėl produkcijos tiekimo netesybų
Pasak K.Andrijausko, Šilutės ir visos Lietuvos ūkininkams aktualu buvo išgirsti Žemės ūkio ministro G.Surplio pažadą skelbti ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl užsitęsusios sausros padarinių.
Ūkininkams toks statusas būtinas ne tam, kad siekti kompensacijų, žemės mokesčio lengvatų. Ūkininkams dėl išdžiuvusių pasėlių ir laukiamo sumenkusio grūdų derliaus didžiulė našta gali tapti sutartys su produkcijos supirkėjais. Sutartyse numatyta, kad jeigu ūkininkai nepateiks suplanuoto kiekio produkcijos, jiems bus taikomos piniginės baudos. Ekstremalios situacijos statusas padėtų išvengti baudų dėl netesybų.
Šilutės ūkininkai, pasak K.Andrijausko, supranta, kad Savivaldybės politikams yra sudėtinga apsispręsti dėl žemės mokesčio lengvatų. Ne mažą dalį žemės paskirties žemių Šilutės krašte valdo žmonės, kuriuos kartais vadina „sofos ūkininkais|. Jeigu šis mokestis bus mažinamas, o gal net ir panaikinamas, tokią pat lengvatą gaus ir tie, kurie patys konkrečiai jokios produkcijos neaugina.
Be kitą ko…
Žemės ūkio ministras G.Surplys pabrėžė, kad kaime turi užtekti vietos mažiems ir dideliems ūkininkams. Priminęs, kad rudeniop bus pristatyta žemės ūkio plėtros vizija, ministras įvardijo keletą kertinių jos momentų. Lietuvos žemės ūkio stipriosios pusės yra grūdų ir pieno sektoriai. „Tačiau žemės ūkis daug įvairesnis, todėl turime ieškoti nišinių rinkų mūsų produkcijos eksportui“, – sakė G. Surplys.
Jo žodžiais, žemės ūkis privalo būti modernus, todėl į šį sektorių turi ateiti ne vien eurų, bet ir idėjų. „Postūmis mažiems ūkiams stiprėti yra alternatyvūs verslai. Ekonominė logika sako, kad tie, kurie nori dirbti 3-4 hektaruose, neturėtų auginti 10 karvių. Reikia ieškoti naujų nišų. Jei smėlyje batviniai neauga, tai gal neverta ten daryti žemės ūkio, verčiau užsiimti turizmu. Parama turi atitekti ne tiems, kurie nori valgyti, o tiems, kurie nori kažką sukurti“, – kalbėjo ministras.
Suvažiavimo dalyviai per savaitę turi aptarti ir LR Vyriausybei nusiųsti svarbiausių pasiūlymų rezoliucijas.