Nuo sukčių nukentėjo  moteris ir įmonė Šilutėje,  pavogta beveik 40 tūkst. eurų (atnaujinta)

Šilutėje veikiančiai įmonei sukčiai padarė beveik 40 tūkstančių eurų nuostolių, kai apsimetę jos tiekėjais pranešė apie neva pasikeitusią savo sąskaitą. Nuo sukčių nukentėjo ir 63 metų šilutiškė, kai su jos mokėjimo kortele buvo atliktos 5 finansinės operacijos.    

  
Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informuoja, kad kovo 15 d., antradienio pavakarę gautas pranešimas apie milžiniškus Šilutės įmonei padarytus nuostolius. Policija gavo bendrovės pranešimą, kad dar kovo 7 d. iš įmonės sąskaitos apgaulės būdu buvo pasisavinta 38 220 eurų.

Pasak Tauragės AVPK atstovės spaudai Linos Banienės, finansines operacijas atliekantis įmonės darbuotojas į savo elektroninį paštą gavo pranešimą, kad neva pasikeitė bendrovės tiekėjų sąskaita. Pinigus už prekes tiekėjais apsimetę asmenys prašė pervesti jau į naują nurodytą sąskaitą. Darbuotojas taip ir padarė. Taip sukčiams atiteko 38 220 eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal  LR BK 182 str. 2 d. dėl sukčiavimo.

Pagal baudžiamąjį kodeksą tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Tą pačią kovo 15-ąją policijai pranešta apie dar vieną panašų įvykį – nenustatyti asmenys su 63 m. moters mokėjimo kortele atliko neteisėtas finansines operacijas ir padarė jai 66,64 eurų nuostolį. Moteris pastebėjo, kad iš jos kuprinės dingo piniginė su visais dokumentais bei bankine mokėjimo kortele. Netrukus į mobilųjį telefoną ji gavo pranešimus apie atliktas 5 finansines operacijas

Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 215 str. 1 d.  dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Pagal baudžiamąjį kodeksą tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Tam, kad nepakliūtumėte į tokias pinkles, rekomenduojama sulaukus panašaus el. laiško pirmiausiai tiesiogiai susisiekti su prekės ar paslaugų tiekėju ir įsitikinti, kad informaciją gavote tikrai iš jo.

„Labai atsargiai vertinkite ir tikrinkite, bet kokius prašymus atlikti mokėjimus, kurie ateina elektroniniu paštu ar kitais elektroniniais kanalais. Atkreipkite dėmesį į gramatines klaidas laiške.

Atpažinę suklastotą laišką, informuokite kitus įmonės darbuotojus, ypač tuos, kurie turi teisę atlikti mokėjimo operacijas. Jeigu pavedimas į nusikaltėlių sąskaitą jau atliktas, kuo skubiau kreipkitės į savo banką ir mėginkite sustabdyti pinigų perlaidą“, – sako L. Banienė.