Burnos išsausėjimą naktimis gali lemti kvėpavimas per burną, tuomet reikia ieškoti ir gydyti užburkusią nosies gleivinę, adenoidų hipertrofiją arba ryklės patologiją. Dieną burnos džiūvimas atsiranda dėl dehidratacijos, vartojamų vaistų ar prastos mitybos – ypač vitamino A trūkumo. Ilgai ir visą parą varginantis burnos sausumas gali būti rimtos ligos priežastis.
Į ką atkreipti dėmesį?
Sausėjanti burnos gleivinė gali pasireikšti ir vaikams, ir senjorams. Šie pojūčiai dažniau pasireiškia įtemptą gyvenimo būdą gyvenantiems žmonėms, patiriantiems daug streso arba turintiems žalingų įpročių. Senstant natūraliai mažėja troškulio pojūtis, atsiradusioms lėtinėms ligoms gydyti pradedami vartoti vaistai, todėl ir su burnos džiūvimu susiduriama dažniau.
Nors sausėjanti burna neatrodo daug nerimo keliantis pojūtis, svarbu atkreipti dėmesį ir į jį lydinčius požymius, kurių yra ne vienas. Išsausėjusios burnos pojūtį dažnai lydi nemalonus kvapas iš burnos, troškulys, diskomfortas burnoje, sutrikęs miegas, akių ir kitų gleivinių sausumas, galvos skausmas, raumenų ir sąnarių skausmas, kūno masės pokyčiai, prakaitavimas, padažnėjusi širdies veikla, dirglumas, irzlumas, miego sutrikimai.
Numoti ranka į nuolat džiūstančią burną nederėtų, nes už šio simptomo gali slypėti įvairios nervų, endokrininių ar egzokrininių liaukų, autoimuninės bei infekcinės ligos. Jį gali sukelti seilių liaukų uždegimas, jų akmenligė, seilių latako obstrukcija dėl akmens, navikui spaudžiant gretimas struktūras ar kita seilių liaukų disfunkcijos priežastis. Burnos sausėjimui įtakos turi nuolatinis stresas, prasidedanti demencija arba Alzheimerio liga. Sausa burna ir nuolatinis troškulys, neįprasti kūno masės pokyčiai – pirmieji cukrinio diabeto požymiai, jie būdingi sergant autoimuninėmis (Sjogreno sindromu), arba infekcinėmis ligomis (Laimo liga ar ŽIV).
Siekiant nustatyti tikslią diagnozę būtina atlikti tyrimus.
Kaip užkirsti kelią?
Norint išvengti burnos sausėjimo svarbu vartoti užtektinai vandens. Turint lėtinių ligų, širdies nepakankamumą, rekomenduojamą skysčių kiekį nustato gydytojas.
Svarbus dalykas – žalingų įpročių atsisakymas. Net kava gali lemti padidėjusį burnos sausumą ir nemalonų kvapą. Svarbu nepamiršti ir tinkamų burnos higienos įgūdžių, o jei simptomai išlieka, galima išmėginti įvairias burnos gleivinės drėkinamąsias priemones bei becukrę gumą ar ledinukus.
Kai šie patarimai nepadeda ir atsiranda kūno masės pokyčiai, naktinis prakaitavimas ar karščiavimas, svarbu apsilankyti pas gydytoją. Jei burnos sausėjimą sukėlė bet kokia sisteminė liga, vėlesnis jos diagnozavimas lemia ir vėlesnę gydymo pradžią.
Pagal BNS inf.