Įpusėjo trečia nuotolinio mokymo savaitė. Dauguma mokytojų, tėvų, mokinių jau „įvažiavo į vėžes“ – apsiprato su pakitusiu medžiagos pateikimu, virtualiu bendravimu, vertinimu. Ir nors pirmosios savaitės buvo nelengvos, šilutiškiai įrodė, jog mokyti ir mokytis nuotoliniu būdu gali. Visgi tiek tėvai, tiek mokytojai pripažįsta, kad šis mokymo būdas yra „iš bėdos“ ir niekada neatstos gyvo bendravimo klasėse.
Šią savaitę Šilutės rajoną pasieks 460 kompiuterių, kurie bus išdalinti socialiai jautrių šeimų vaikams. Iš viso Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nupirko 35 000 planšetinių ir nešiojamųjų kompiuterių, kurie bus skirti nuotoliniam mokymuisi.
Klasės, valgykla ir mokytoja – namuose
Saugų seniūnijoje gyvenančių Valerijaus ir Eglės Paulauskų namuose šiuo metu auga trys mokyklinukai ir darželinukas. Dvi vyriausios dukros jau kuria savarankiškus gyvenimus atskirai nuo tėvų.
Daugiavaikės šeimos mama pasakojo, kad pirma nuotolinio mokymo savaitė buvo tikras chaosas, kol ji ir vaikai susivokė, kas ir kaip. Antrajai savaitei baigiantis, šis mokymo procesas Paulauskų šeimoje pasidarė įprastas. Eglė vertina, kad pirmokei ir ketvirtokei sekasi gerai, sunkiau prisitaikyti buvo vyresnėliui Justui, kuris yra ypatingas vaikas.
Darbo dienomis iki pietų mama visą savo laiką skiria vaikams, jų vienų mokytis nepalieka. Kartais užtenka tik pažiūrėti, o kartais ir padėti reikia. Ketvirtokė savarankiškesnė, jos užduotis mama patikrina, pažiūri kaip vyksta pamokos. Pirmąją savaitę kiek sunkiau sekėsi pirmokei, nes reikėjo jungtis į elektroninį paštą, kas mergaitei buvo sudėtinga. Dabar ji jau daug ką padaryti išmoko pati.
Sudėtingiausia prie nuotolinio mokymo prisitaikyti buvo šeštokui Justui. Specialių poreikių turinčiam berniukui buvo sunku suprasti, kas darosi namuose, kodėl vyksta pamokos, kodėl negalima muzikos pasileisti. Su Justu mama dirba, kai mokytis baigia sesės. Jam užduotis atsiunčia logopedė, specialioji ir socialinė pedagogės.
Eglė mano, kad vaikams geriau mokytis nuotoliniu būdu, nei mokslo metai būtų nukelti į vasarą, kai šilta ir sunku susikaupti. „Užkrauti“ mokymosi programas kitais mokslo metais būtų taipogi sudėtinga.
„Ir taip tos programos sunkios, vaikams nelengva. Jeigu kuris sunkiau mokosi, jam bus dar sunkiau“, – mano Eglė.
Paulauskų vaikai jau pasiilgo savo mokyklų, darželių. Kad būtų linksmiau, šeima namų erdvę suskirstė tarsi mokykloje, iškabino iliustracijas, kur yra klasės, valgykla. Kai vyksta pamokos, pirmokė kartais mamą pavadina mokytoja.
Kompiuteriais šeima buvo apsirūpinusi jau anksčiau, tad dėl techninių dalykų problemų nekilo, išskyrus tai, kad pirmąją savaitę trūkinėjo interneto ryšys. „Kompiuterius visada turėjome, blogiausiu atveju vaikai jungtųsi prie savo planšečių, bet to neprireikė. Jeigu būtų dar vienas mokyklinukas, reikėtų pasukti galvą“, – sakė Eglė.
Nors daugiavaikei mamai tikrai nelengva, ji užjaučia mokytojus, kuriems pasiruošti nuotolinio mokymo procesui buvo labai sunku. Anot E. Paulauskienės, tą reikėtų suprasti visiems tėvams.
Pirma savaitė – sunkiausia
„Akys jau atsimerkė“, – baigiantis antrajai nuotolinio mokymo savaitei sakė Pamario pagrindinės mokyklos mokytoja Vilma Saldauskienė. Anglų kalbos ji moko daugiau kaip 100 antros – aštuntos klasių mokinių.
Pasak mokytojos, sudėtingiausia buvo pirma savaitė, nes pačiai reikėjo daug mokytis, ruoštis, pasirinkti mokymui skirtą platformą. Buvo daug informacijos internete, mokykloje – reikėjo pačiai žiūrėti, seminaruose dalyvauti, atsirinkti kas tinka, ką pritaikyti bus lengviausia. „Reikėjo klausytis, domėtis, ir mokytis. To mokymosi tikrai buvo daug“, – prisimena ji.
V. Saldauskienė pasirinko „Google Classroom“ mokymo platformą, kuri labai padeda, nes grįžta susisteminta informacija apie pateiktus vaikų darbus. Taip pat toje sistemoje galima taisyti darbus, o mokiniai mato savo klaidas.
Mokytoja ne tik pateikia medžiagą šioje sistemoje, bet ir įrašo vaizdo pamokas, gyvą bendravimą su mokiniais derina per „Zoom“ programą. Iš mokinių jai tenka išgirsti, kad labiausiai jiems patinka 10-ies minučių vaizdo pamokos, kuriose jie girdi tarimą, mato aiškinimą, pratimus. „Kiek teko girdėti, mokiniai žiūri ne vieną kartą, sustabdo ar atsisuka. Tada per „Zoom“ lengviau konsultuotis“, – jau suprato mokytoja.
Išmokus sistema naudotis pačiai, jai teko mokyti vaikus ir jų tėvus. Sunkiau nuotolinio mokymosi buvo išmokyti pradinukus, nes jie nėra gerai įvaldę technologijų ir programų. Reikėjo ir pradinukų tėvų pagalbos, o ir jie ne visi mokėjo gerai naudotis. Didžiausias iššūkis buvo dirbti su pradinukais, visgi trečiajai savaitei įpusėjus, ir jie „įsivažiavo“.
Pasiilgo gyvo bendravimo
„Mokytojas mokosi visą gyvenimą, yra priverstas keistis“, – sako V. Saldauskienė. Mokytoja sau užsibrėžė aukštus tikslus, tad pirmąją savaitę dirbo nuo 7.30 val. ryto iki 1 val. nakties. Tomis dienomis ji retai atsitraukdavo nuo kompiuterio.
„Darbas pirmą savaitę buvo labai sudėtingas. Dabar jau visi žino ką daryti, prasideda mokymosi procesas“, – pasakojo mokytoja. Mokymosi procesui įsibėgėjus laiko lieko daugiau. Visgi dirba mokytoja nepalyginimai daugiau, nei įprastai mokykloje. Ji turi nufilmuoti vaizdo pamokas, sukelti informaciją į platformą, patikrinti mokinių darbus. Ji pripažįsta, kad galbūt sau išsikėlė aukštus tikslus, bet mokiniams savo žinias nori perduoti maksimaliai. Mokytoja Vilma jau laukia karantino pabaigos, kai galės grįžti į mokyklą.
„Kol mokykloje vaikštai, net nesupranti, kad gali to pasiilgti. Per karantino laiką supranti, kad pasiilgai veidų, balsų. Nepalyginami dalykai, kai dirbi gyvai, pamokose gali susitikti su mokiniais. Šis variantas tik iš bėdos“, – sakė V. Saldauskienė.
Išdalins 460 kompiuterių
ŠMSM skelbia, kad Lietuvoje mokiniams iš socialiai jautrių šeimų planuojama perduoti apie 35 tūkst. įrenginių. Dalis jų pasieks ir Šilutės rajoną.
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Dainora Butvydienė pasakojo, kad per atostogas, iki pradedant nuotolinį mokymą, specialistai surinko informaciją, kokias galimybes mokytis turi mūsų rajono moksleiviai. Mokinių, kurie neturėjo sąlygų buvo 244.
Pasak D. Butvydienės, mokyklų vadovai darė viską, kad mokiniai būtų aprūpinti priemonėmis: dalis kompiuterių buvo paimta iš mokyklų, panaudotos planšetės. Pasibaigus pavasario atostogoms, visi mokiniai turi galimybę prisijungti prie nuotolinio mokymo.
Visgi kompiuteriai genda ar nėra tokie galingi, kokių reikėtų, todėl Švietimo skyrius dar kartą peržiūrėjo informaciją. Mokinių, kuriems reikėtų kompiuterių skaičius išaugo iki 340. Poreikis augo dar ir dėl to, kad kai kuriose šeimose yra po kelis mokyklinio amžiaus vaikus, tėvai taip pat dirba nuotoliniu būdu.
Šią savaitę Šilutės rajoną pasieks 460 ŠMSM nupirktų kompiuterių. „Tikrai patenkinsime visų poreikius. Ministerija dviem trečdaliams kompiuterių yra nupirkusi ir internetą“, – žada Švietimo skyriaus vedėja.
Ji pabrėžia, kad šeimos, kurioms bus išdalinti kompiuteriai nebūtinai yra socialinės rizikos ar daugiavaikės. Kiekvieną atvejį mokyklos vertino individualiai.
Daugiau dėmesio abiturientams
Prieš savaitę įvyko nuotolinis Šilutės rajono švietimo įstaigų vadovų pasitarimas, kuriame jie bendravo matydami vienas kitą ekrane. Visi pasikalbėjo, sužinojo ir išreiškė savo nuomones apie nuotolinį mokymą.
D. Butvydienė pasidžiaugė, kad rajono švietimo bendruomenė yra sutelkta, sėkminga priėmė nuotolinio mokymo iššūkį. Rajone nėra nė vieno vaiko, kuris nebūtų mokomas. „Ką dabar išgyvena mokiniai ir mokytojai, bus didelis postūmis ateičiai. Tai ką seniau bijojome daryti, dabar matome, kad nuotolinį mokymą galime vykdyti, mokytojai ir grįžtamąjį ryšį turi su mokiniais, ir sugeba patikrinti žinias“, – sakė Švietimo skyriaus vedėja.
Jos nuomone, nuotolinio mokymo procesas vyksta gerai, mokytojai su mokiniais sugeba bendrauti vaizdo ryšiu, užduotys siunčiamos. Tą patvirtino ir atliktos apklausos. Ji pasidžiaugė ir tuo, kad mokytojai tarpusavyje bendravo ir vienas kitam padėjo.
Šiuo metu labiausiai neramu abiturientams. Ministerija jau apsisprendė, kad valstybiniai egzaminai vyks, tik jie bus nukelti ir prasidės birželio 22 dieną ir vyks iki liepos vidurio.
Egzaminų sesijai, anot D. Butvydienės, reikės pasiruošti. Šiuo metu ir nuotoliniu būdu bandoma daugiau dėmesio skirti dvyliktokams, tikimasi, kad karantinui pasibaigus jiems bus galimybė tiesiogiai pabendrauti su mokytojais ir pasiruošti egzaminams.