Pernai gegužės 27-osios ramią popietę sutrikdė netikėtas duslus šūvis Sakūčių kaimo miške.
Kintų girininkijos eigulio žmona, išgirdusi šūvį, pažino, kad šis – ne medžioklinio šautuvo, todėl apie tai pranešė vyrui. Eigulys nustebo – jis nebuvo informuotas, kad kas nors tą dieną turėtų medžioti miške, todėl išbėgo apsidairyti, kas gi savo taiklumą miške tikrina.
Paieška truko kelias valandas, kol pagaliau miško prižiūrėtojas atrado, kam buvo skirtas girdėtasis šūvis – krūmuose gulėjo nušauta jauna elnio patelė, kurią tuo metu buvo draudžiama medžioti.
Nors sučiuptas įtariamasis vėliau teisėją tikino, kad į elnę jis tikrai nešovė ir tą dieną į Šilutės rajoną vyko tik žvejoti, tačiau surinkti įrodymai sakė visai ką kita.
Šovė į usūrinį šunį ar į elnę?
Neseniai teismo suole A.P. atsidūrė dėl jam pareikštų kaltinimų, jog pernai gegužę jis, nebūdamas medžioklių klubo „Kintai“ narys, šio klubo medžioklės plotuose nušovė elnio patelę.
Be to, prie šio nusižengimo prisidėjo ir tai, jog vyras neturėjo medžioklės lapo, licencijos tauriojo elnio patelei medžioti bei nušovė ją draudžiamu laiku ir medžioklei neleistinu įrankiu – pistoletu.
Tačiau įtariamasis su jam pareikštais kaltinimais nesutinka.
Vyras pasakojo, kad gegužės pabaigoje jis ryte važiavo žvyrkeliu link kanalų žvejoti. Privažiavęs pirmą kanalą, pro atidarytą automobilio langą jis išgirdo duslų šūvį. Dar kiek pavažiavęs vyras sustojo.
Teisme A.P. teigė, kad lipdamas iš automobilio pamatė nuplikusį ir keistai bėgantį usūrinį šunį. Pagalvojęs, kad gyvūnas gali sirgti pasiutlige, vyras nusprendė jį nušauti, kadangi pats yra medžiotojas ir su savimi turėjo savigynai skirtą ginklą.
Į mangutą jis šovė vieną kartą, tačiau nepataikė.
Tuomet A.P. nuėjo į kanalą nusiplauti rankas, o grįždamas susitiko miškininką, kuris paklausė, ar jis negirdėjo šūvio prieš kelias minutes. Žvejoti ruošęsis vyras pasakė, kad girdėjo ir dar girininkui nurodė pusę, iš kurios sklido šūvio garsas. Vyrai atsisveikino, ir A.P. nuvažiavo link kanalo gaudyti karosų.
Kelias valandas žvejojęs, A.P. namo išsiruošė važiuoti tuo pačiu keliu. Tik ten, kur jis šovė į usūrinį šunį, buvo susirinkęs nemažas būrys vyrų. Todėl jis sustojo ir ėjo link jų. Kelkraštyje gulėjo negyva elnė.
Tarp stoviniavusių vyrų buvo ir eigulys, ir gamtosaugininkai, kurie tuoj pradėjo A.P. klausinėti, ar jis nešovė į patelę.
Vyras sakė nešovęs, tačiau prisipažino esantis medžiotojas, parodė turintis ginklą ir pasisakė, kad tą dieną jis šovė į usūrinį šunį.
Eigulio įtarimas pasitvirtino
Kintų girininkijos eigulys teisme pasakojo, kad, žmonai išgirdus šūvį jis iš karto nuvažiavo į mišką išsiaiškinti, kas ten šaudo.
Įvažiavęs į mišką apie 300 metrų, šalia kanalo jis pamatė stovintį automobilį. Neseniai buvo palyta ir kelyje aiškiai matėsi tik vieno automobilio vėžės. Nuo kanalo atėjo vyras, todėl eigulys paklausė, ar šis negirdėjęs šūvio.
Vyras nurodė, kurioje pusėje girdėjo šūvį ir išvažiavo žvejoti. Tačiau eigulys jo nurodytoje vietoje nieko nerado, todėl nusprendė apieškoti tą vietovę, kurioje buvo sutikęs A.P.
Visos aplinkybės miškininkui pasirodė įtartinos, todėl padėti išsiaiškinti situaciją jis iš Klaipėdos išsikvietė medžiotoją M.K.
Galiausiai, apžiūrėdami tą miško pusę, iš kurios išėjo A.P., maždaug už 50 m nuo žvejoti važiavusio vyro automobilio, eigulys su medžiotoju rado negyvą elnio patelę, kurios kūne buvo šautinė žaizda.
Medžiotojas palietė gyvūno kūną, šis buvo dar šiltas. Dėl to buvo aišku, kad elnė nušauta neseniai. Iš žaizdos gyvūno kūne matėsi, kad į jį šauta ne iš medžioklinio šautuvo. Nušauta elnio patelė buvo jauna, galėjo dar atsivesti palikuonių, todėl gamtai buvo padaryta nemaža žala.
Vyrai iškvietė gamtosaugininkus.
Žvejo parodymai kėlė abejonių
Atvykę gamtosaugininkai sulaukė pro šalį važiuojančio A.P. Pradėję kalbėtis su vyru, jie paprašė parodyti ginklą ir šio dėtuvėje rado 6 šovinius, nors iš viso ten telpa 8.
A.P. aiškino, kad 2 šovinius iššovė anksčiau kažkokioje sodyboje. Pasak įvykio liudininkų, apie tai, kad tądien jis taikėsi į usūrinį šunį, A.P. net neužsiminė.
Gamtosaugininkas teisme pasakojo, kad A.P. įvykio vietoje buvo labai nervingas. Be to, ant jo rankos jis pastebėjo šviežius odos nubrozdinimus, kurie galėjo atsirasti nuo aštrių krūmų, kuriuose ir buvo elnio patelė.
A.P. kaltę įrodo ir tai, kad, jeigu jis šovė į usūrinį šunį, turėjo girdėtis ir antras šūvis. Kodėl jis ėjo plautis rankų prie kanalo, paaiškinti negalėjo.
Be to, eigulys toje vietoje, kur buvo rastas nušautas gyvūnas, usūrinio šuns tais metais nematė nė karto, nors anksčiau jų čia būdavo.
Teismas, atsižvelgęs į liudininkų parodymus, nusprendė, kad A.P. yra kaltas.
Pistoletas su dėtuve iš vyro konfiskuoti. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas svarstys dėl A.P. vardu išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.
LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintose „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse“ tauriųjų elnių pateles medžioti leidžiama nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Taip pat draudžiama medžioti svetimuose medžioklės plotuose ir ne medžioklei skirtais ginklais.
Todėl už padarytą gamtai žalą A.P. turės sumokėti 10 400 Lt baudą.
Nuosprendis gali būti skundžiamas.