Nusikaltimai elektroninėje erdvėje: nebūkime patiklūs

programisius-58fa0ec98b16bApgavysčių elektroninėje erdvėje būdai vis įvairesni, sukčių atakos ir bandymai apgauti pagrįsti geru žmogaus psichologijos išmanymu.

Tęsiant straipsnių ciklą apie saugesnį internetą, policija primena, jog bendraujant internetu būtinas atsargumas ir net sveikas įtarumas. Pristatome dar du vis labiau populiarėjančius sukčiavimo būdus elektroninėje erdvėje: sukčiavimas susijęs su investavimu ir apgaulingi laiškai iš valstybinių įmonių.

Skambina „finansų brokeriai“

Labai paplitęs investicinio pobūdžio sukčiavimas yra susijęs su esą pelningomis investavimo galimybėmis: kaip akcijos, obligacijos, kriptovaliutos, retieji metalai, investicijos į žemės sklypus užsienyje ar alternatyvius energijos šaltinius.

Policijos departamento svetainėje, pateikiami patarimai kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo tokių sukčiavimų. Nukentėjusiesiems į jų telefonus iš užsienio numerių skambina finansų brokeriais prisistatantys asmenys ir siūlo užsiimti investavimu: prekiauti valiutomis, tauriaisiais metalais, žaliavomis ir pan. Žadama greita grąža ir teigiama, kad investicija saugi. Taip pat teigiama, jog pasiūlymas galioja tik tam tikrą laiką ir tik jums… Sutikusiems pasiūloma susikurti paskyrą įvairiose virtualiose „investavimo platformose“ ir sumokėti pirminį, dažniausiai nedidelį įnašą.

Vėliau „finansų brokeriai“ „konsultuoja“, į kokias sritis ar akcijas investuoti. Vykdant „finansų brokerių“ nurodymus, apgavystės auka savo virtualioje paskyroje mato, kad po finansinių operacijų neva gauna pelną, o „brokeriai“ ir toliau siūlo plėtoti veiklą. Kai pareiškiamas noras atgauti investuotas lėšas ir gautą pelną, sulaukiama žinių, kad pirma reikia sumokėti mokesčius – tik tuomet pinigai bus pervesti į lengvatinio apmokestinimo (vadinamąją ofšorinę) bendrovę užsienyje, o vėliau pasieks nukentėjusiojo sąskaitą. Taip palaipsniui išviliojama vis daugiau pinigų.

Policijos patarimas. Būkite atsargūs ir nesusigundykite pasiūlymais, neskubėkite priimti sprendimo, įvertinkite savo finansines galimybes ir galimą investavimo veiklos riziką, pasidomėkite siūlomais finansiniais įrankiais. Gavus prašymų arba bet kokių užuominų apie pinigų pervedimą mažai pažįstamiems, kritiškai įvertinkite didelę tokio poelgio riziką.

Laiškai iš „valstybinių įmonių“

Apgaulingi elektroniniai laiškai iš valstybinių įmonių – vienas duomenų vagystės būdų. Laiškai būna labai panašūs į oficialius įmonių laiškus, tačiau juose yra gramatikos ir stiliaus klaidų. Elektroniniuose laiškuose naudojami įmonių logotipai, taip pat prašoma parsisiųsti pridedamą dokumentą arba prisijungti per nuorodą.

Sukčiavimo žinutės su nuoroda gali būti atsiunčiamos Jūsų naudojamo banko vardu, tačiau atkreipkite dėmesį į siunčiamą nuorodą, ar ji nėra užkoduota. Bankai pranešimuose prisijungimo nuorodų dažniausiai nesiunčia.

Prisijungdami prie elektroninio banko, įsitikinkite, kad adresų lauke yra pateikiamas tikras banko adresas, o ne fiktyvi nuoroda. Prisijungiant prie elektroninio banko geriausia į adresų juostą įvesti ranka ir po to prisijungti prie banko savitarnos.
Nesuteikite „įmonei“ el.paštu prašomos slapto pobūdžio informacijos, pavyzdžiui jūsų internetinės bankininkystės slaptažodžio.

Nepaisant policijos pareigūnų ir kredito įstaigų vykdomos prevencinės veiklos, vis dar pasitaiko, kad piliečiai pateikia savo elektroninės bankininkystės sąskaitų duomenis telefonu skambinantiems sukčiams, prisistatantiems, pavyzdžiui, FNTT pareigūnais ar bankų darbuotojais.

Policijos patarimas. Teisėsaugos pareigūnai ar bankų darbuotojai niekuomet telefonu neprašo pateikti bankininkystės duomenų. Saugokite savo prisijungimo prie elektroninių sąskaitų bei mokėjimo kortelių duomenis (numerį, datą, CVV kodą), nepraneškite jų telefonu, paštu ar elektroniniu paštu kitiems asmenims. Neatskleiskite ir kitų asmeninių duomenų (paso, asmens tapatybės kortelės ar vairuotojo pažymėjimo) jeigu asmenys, kuriems teikiate šią informaciją, nenurodo aiškaus teisinio pagrindo duomenims rinkti.

Kilus net mažiausiai abejonei susiraskite įmonės kontaktus ir susisiekite su jais.

Būkite atidūs ir netapkite sukčių aukomis.

TRUMPA TEKSTINĖ REKLAMA SU NUORODA 60€/MEN.