Pirmą kartą savo kaimo šventę surengę Juknaičių seniūnijos Okslindžių kaimo žmonės sau ir kaimynams pasižadėjo, jog ji tikrai nebūsianti paskutinė.
Nors kaime belikę mažai gyventojų, į šventę jų susirinko apie 100. Okslindiškiai suvažiavo ne tik iš aplinkinių kaimų bei Šilutės, bet ir iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir net tolimosios Italijos.
Organizuoti tokį saviškių suėjimą ėmėsi Pašyšių bendruomenės pirmininkė Elytė Venckienė, kurios tėviškė yra Okslindžiuose, ir iš Okslindžių kilusi Kazytė Urbonienė, dabar gyvenanti Šilutėje. Savo kiemą susiėjimo dalyviams mielai užleido ir dar namine gira su apyniais vaišino K.Urbonienės mama Janina Viknienė.
Ties gėlėmis išpuoštais vartais registravosi atvykusieji į savo kaimo šventę. Bene iš toliausiai – net iš saulėtosios Italijos į savo tėviškę sugrįžo Genutė Daukšytė.
Suvažiavusieji ant bendro stalo dėjo suneštines vaišes ir suko apžiūrėti dabar jau Pašyšiuose gyvenančios Eugenijos Anusaitės fotografijų stendo. Jos užfiksuotose praeities akimirkose daugelis atpažino save vaikystėje ir jaunystėje, o kai kurios šiandienės močiutės – net ir kūdikystėje. Prisiminė ir vaikystės išdaigas, ir kolūkio normų ravėjimą bei bulvių kasimo talkas.
Neliko užmiršti ir tie okslindiškiai, kurie jau iškeliavo anapilin: jų kaimynai nuo bendros žvakės po žvakelę uždegė kiekvienam iš jų.
Suvenyrai ir specialūs medaliai su užrašu „Okslindžiai 2012“ įteikti seniausiems ir ilgiausiai šiame kaime gyvenantiems žmonėms. Viena jų – buvusi mokytoja Aldona Birbalienė, pirmųjų raidžių kažkada mokiusi visus šio kaimo vaikus. Nors pradinės mokyklos kaime nebėra jau maždaug keturis dešimtmečius, mokytoja šventės dieną sulaukė savo buvusių mokinių padėkų.
Susirinkusiuosius pasveikinęs Juknaičių seniūnas Valentinas Dylertas, beje, taip pat gyvenantis Okslindžiuose, pasidžiaugė tokiu susibūrimu. Tai, kad susirinko toks gausus kartu pabūti norinčių buvusių kaimynų būrys, anot V.Dylerto, geriausiai rodo, jog tokių suėjimų reikia.
Buvo tądien ir medžiotojų vaišių, šokių, žaidimų ir atrakcionų, skambant šilutiškio Alvydo Bočkaus atliekamoms melodijoms. Dar ir gerokai po vidurnakčio buvę ir esami kaimynai kalbėjosi, dalijosi prisiminimais ir visai nenorėjo skirstytis.
Po šventės Okslindžių kaimo bendruomenės nariai sulaukė Vilniuje gyvenančio kraštiečio, Lietuvos nusipelniusio gamtosaugininko Juozo Stasino laiško.
„Su didele pagarba kreipiuosi į jus, dėkodamas už kvietimą pabūti kartu su jumis, už galimybę prisiminti vaikystės dienas pokario metais, pasidalinti prisiminimais ir pasidžiaugti žmonėmis, kuriančiais krašto dabartį ir matančiais gražią Lietuvos ateitį.
Šis jūsų renginys liudija, kad Lietuvos kaimas prisikelia naujam gyvenimui, jis kalba apie tai, kad karo metais išblaškytieji randa vieni kitus, atgaivina kadaise okupuotą žemę, suteikdami jai ne tik šiuolaikinės architektūros veidą, bet, svarbiausia, patys stengiasi gyventi širdimi, pripildyta tautinio pasididžiavimo ir etninės kultūros puoselėjimo dvasia. Šiandien gimsta ir auga naujos vaikų ir vaikaičių kartos, kurios nemažiau mylės tėvų ir prosenelių nuo priešų gintą ir talentingai puoselėtą Žemę. Mūsų, vyresniosios kartos, uždavinys padėti jiems suprasti tą atsakomybę, kurios šiandien taip laukia Tėvynė, nešanti nepakeliamą globalizacijos laikmečio primestą naštą“, – rašo savo kraštiečiams 74-erių J.Stasinas, Lietuvos gamtos draustinių ir nacionalinių parkų vienas iš kūrėjų, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medalininkas, Č.Kudabos premijos laureatas, laikraščio „Tėviškės gamta“ leidėjas.