Praeityje žaidynių reputacijai ne kartą pakenkė pernelyg didelės išlaidos, skubotos statybos ir ambicingi projektai. Dėl susirūpinimo klimato kaita aktyvistai taip pat atkreipė dėmesį į didžiulį anglies dvideginio pėdsaką, paliekamą kas 4 metus iš viso pasaulio susirenkančių sportininkų ir žiūrovų.
Paryžiuje daugiausia dėmesio skirta esamiems ar laikiniems objektams, tarp jų – ir sporto. Buvo skatinamos perdirbimo, antrinio panaudojimo ir šiuolaikinės mažo anglies dvideginio kiekio technologijos. Požiūrį į ekologiją pademonstravo ir E. Macronas, pareiškęs, kad prieš olimpiadą įšoks į per šalies sostinę tekančią Senos upę, kurioje dėl prastos vandens kokybės maudytis nerekomenduojama nuo 1923-ųjų.
Pirmieji olimpiečiai į Paryžių atvyks liepos 18 d., tad šeimininkai dar turi laiko sutvarkyti per 300 tūkst. vienetų baldų, buities ir kitos įrangos. Per žaidynes kaimelyje kiaurą parą dirbs beveik 3 200 vietų restoranas su 6 skirtingomis pasaulio virtuvėmis, veiks didžiausių religinių konfesijų maldos namai. Po olimpiados ir rugpjūčio 28–rugsėjo 8 d. numatytų paralimpinių žaidynių trečdalis butų bus parduoti, kitas trečdalis teks socialinėms reikmėms, likę – išnuomoti.
Pirmas deglą perims ir estafetę pradės olimpinis irklavimo čempionas graikas Stefanas Ntouskas. Balandžio 26-ąją deglą organizatoriams perduos olimpinis vandensvydžio vicečempionas graikas Loannis Fountoulis. Tądien estafetė iš Graikijos laivu persikels į Marselį, o į Prancūzijos sostinę olimpinė ugnis atkeliaus liepos 26-ąją.