Olimpinės dvasios įkvėptoje knygoje – žinios apie Šilutės kraštiečius

olimpieciu knyga„Svarbiausias dalykas Olimpinėse žaidynėse – ne laimėti, bet dalyvauti, ir ne nugalėti, bet kovoti“, – šiuo olimpiniu credo vadovaujasi ne tik dauguma sportininkų, jis puikiai iliustruoja tikrąją žaidynių dvasią, kai svarbūs ne vien pasiekti rezultatai, bet ir pats dalyvavimo faktas, išlikę istorijon įrašyti prisiminimai ir pasisakymai.

Tai vienas impulsų, paskatinusių Jonavos rajono savivaldybės tarybos narį Arvydą Stirną parengti knygą „Olimpinės ugnies apšviesti. Nuo Olimpijos iki Sočio. Lietuvos olimpiečiai“, šiemet pradžiuginusią sporto istorijos gerbėjus. Knyga tapo pasiekiama ir Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos skaitytojams – ją autorius dovanojo šilutiškiams.

Pamario kraštas gali didžiuotis žymiais sportininkais – olimpinių žaidynių dalyviais: leidinio puslapiuose pagarba atiduota mūsų kraštiečiams Laimutei Baikauskaitei, Romui Ubartui, Mindaugui Timinskui, Evaldui Petrauskui, Remigijui Valiuliui. Laimėjimai išties įspūdingi: L.Baikauskaitė – lengvaatletė, XXIV olimpinėse žaidynėse (1988 m., Seulas) laimėjo sidabro medalį 1500 m bėgimo rungtyje; lengvaatletis R.Ubartas XXIV olimpinėse žaidynėse (1988 m., Seulas) apdovanotas sidabro medaliu, o XXV olimpinėse žaidynėse (1992 m., Barselona) pelnė auksą; krepšininkas M.Timinskas XXVII olimpinėse žaidynėse  (2000 m., Sidnėjus) apdovanotas bronzos medaliu; boksininkas Evaldas Petrauskas XXX olimpinėse žaidynėse (2012 m., Londonas) pelnė bronzą; lengvaatletis Remigijus Valiulis XXII olimpinėse žaidynėse (1980 m., Maskva) laimėjo aukso medalį.

Knygos autorius Olimpinių žaidynių istorija pradėjo rimtai domėtis 1968 m. Nuo to laiko surinko nemažai medžiagos iš olimpinių žaidynių istorijos, Lietuvos sportininkų dalyvavimo žaidynėse. Dalis jos ir sudėta į knygą.

Leidžiant tokio pobūdžio knygas ypač svarbus informacijos patikimumas. „Perskaičius keletą knygų, teko susidurti su skirtingais įvykių traktavimais, prieštaringais teiginiais, iškraipytomis užsienio sportininkų pavardėmis“, – rašo A.Stirna. Autorius atliko itin kruopštų darbą – žinių sėmėsi iš patikimų šaltinių: tiesioginių televizijos laidų, laikraščių, knygų, ne vieną valandą praleido skaityklose ir archyvuose, todėl leidinyje nėra klaidingos informacijos. Patikimiausiomis žiniomis autorius vadina tas, kurios yra gaunamos bendraujant su pačiu sportininku.

Pirmojoje knygos dalyje apžvelgiamos olimpinių žaidynių ištakos, žaidynių atgimimas ir Lietuvos sportininkų dalyvavimas žaidynėse. Autorius neapsiriboja vien sportininkų pasiektų rezultatų pateikimu, cituoja sportininkų ir amžininkų išsakytas mintis. Cituojamos ir mūsų kraštiečio R.Ubarto mintys laimėjus auksą Barselonoje. Skeptikams pareiškus, jog diskininkai pasiekė ne itin aukštų rezultatų, naujasis čempionas buvo kuklus: „Visi, išskyrus galbūt tik mane, parodė tokius rezultatus, kokius šiuo metu galėjo pasiekti. Kvalifikacinę normą aš lengvai įvykdžiau, o po to man truputį nepasisekė – gal ne mano diena buvo. Ir Fortūnai būtina atiduoti duoklę. Kaip ten bebūtų, tą vakarą buvau pajėgesnis už savo varžovus. Aš labai laimingas“.

Antroje dalyje ne tik pateikiama sportininko užimta vieta ir rezultatas, bet ir kelias nuo atrankos iki aukštesnio etapo – pusfinalio. Kad nebūtų dubliuojama Lietuvos sporto enciklopedija, autorius pateikia tik sportininkų rezultatus olimpinėse žaidynėse, nevardindamas kitose varžybose iškovotų titulų ir pasiektų rezultatų.

„Vieni sportininkai tarsi meteorai blyksteli vieneriose žaidynėse ir dingsta iš olimpinės padangės, kiti demonstruoja sportinio ilgaamžiškumo pavyzdžius“ – rašo A.Stirna. Svarbus kiekvienas laimėjimas ar dalyvavimo žaidynėse faktas. Taip kuriama sporto istorija ir tiesiami nauji keliai į pergales.