Akmenukais daužomi malūno langai, sesės prisiminimai apie stovėjimą futbolo vartuose, nuolat praplyšę sportbačių galai – tai tik mažos nuotrupos iš dokumentinio filmo „Pirmasis“ apie Romą UBARTĄ – pirmąjį nepriklausomos Lietuvos olimpinių žaidynių čempioną.
Nors Šilutės rajono savivaldybė visiškai neprisidėjo prie filmo apie garsųjį kraštietį kūrimo, tačiau šilutiškiams buvo suteikta garbė filmą pamatyti iškart po premjeros sostinėje.
Užfiksuoti svarbiausi gyvenimo etapai
Filmo sumanytojas ir autorius – kraštietis, Lietuvos televizijos operatorius Stasys Petkus. Jis R.Ubartą pažįsta nuo vaikystės, nes kartu augo Juknaičiuose, po pamokų eidavo sportuoti.
Mintis sukurti filmą apie vaikystės draugą S.Petkui gimė prieš 20 metų, su kamera ir fotoaparatu važiuojant į oro uostą pasitikti iš Barselonos grįžtančio olimpiečio.
Filmą taip pat kūrė scenarijaus autorė Gintarė Grikštaitė, operatorius Žilvinas Petkus ir montažo režisierius Miroslavas Stankevičius.
Kūrėjai sugebėjo atrasti raktą į R.Ubarto prisiminimus, nes įprastai nelinkęs atvirauti Romas filme nuoširdžiai pasakoja apie įvairius gyvenimo etapus. Daug dėmesio skiriama olimpiečio vaikystei, pradžiai sporte ir savarankiškame gyvenime. Apie disko metiką prisiminimais dalijasi šeimos nariai, mokytojai, treneriai, dabartiniai auklėtiniai.
Filmavimo grupė apvažiavo beveik visą Šilutės rajoną, kur gyveno R.Ubartas su šeima: Kūgeliai, Šėriai, Juknaičiai, Šilutė.
Kūrėjai siekė nupiešti žmogiškąjį sportininko portretą. Nenutylimas ir tamsusis sportininko karjeros periodas, susijęs su dopingo vartojimo skandalu.
R.Ubartas „Šilutės naujienoms“ prisipažino, jog žiūrėti filmą apie save ir klausytis, kaip apie tave kalba kiti, gana keistas jausmas. Pačiam olimpiečiui svarbiausias ir brangiausias momentas filme – užfiksuoti mamos prisiminimai. Tai vienas paskutiniųjų atsiminimų apie a.a. mamytę, nes vos po poros mėnesių ji mirė.
Kiti svarbūs kadrai, neišdylantys iš atminties ir širdies, – „auksinis“ disko metimas Barselonoje, pasitikimas po pergalės oro uoste, tuometinio šalies vadovo Vytauto Landsbergio pasveikinimas.
Išlipti iš duobių padėjo artimieji
„Mano karjera buvo įvairi: ne lygi, kaip sviestu tepta. Visą laiką: duobė – pakilimas, duobė – pakilimas… Todėl ir manau, kad filmas ne išaukština mane, o galėtų būti pavyzdys jauniems sportininkams, kad sporte kelias nėra tik šilkinis, bet tvirtas nusistatymas viską nugali. Pavyzdys, kad ir paprastas kaimo vaikis gali pasiekti aukštų rezultatų visur, kur jis labiausiai tinka“, – sakė R.Ubartas.
Jis pabrėžė, kad sėkmės formulė visų pirma yra valingas darbas ir tikslo matymas – ko nori gyvenime pasiekti.
Sportininkui atsitiesti po įvairių karjeros nuosmukių labiausiai padėjo šeima, žmona Tania. Į namus pas artimuosius sugrįždavo gauti moralinės, psichologinės paramos, palaikymo. Sporto vadovai taip pat nepaliko R.Ubarto likimo valiai.
„Ir pats nepasidaviau, ačiū Dievui, nepradėjau gerti. Norėjau dar ką nors padaryti, nes jaučiau, kad dar turiu parako. Pradėjau žaisti krepšinį, kad judėčiau, neprarasčiau fizinės formos. Labiausiai man ir padėjo judėjimas, kad neatsisėdau susiėmęs už galvos“, – pasakojo olimpietis.
R.Ubartas džiaugiasi, kad pakliuvo pas trenerius, kurie jį išugdė ir kaip žmogų, ir kaip sportininką: Petras Dromantas, Jonas Barauskas, Vytautas Jaras.
Filmas „Pirmasis“ bus rodomas Londono olimpinių žaidynių išvakarėse, liepos 23 d. per Lietuvos televiziją.
Projektas „Šilutės krašto kultūra ir žmonės: tradicijos, istorija, kūryba”.