Šilutės savivaldybės tarybos opozicijos politikai valdančiąją daugumą pavadino stagnatoriais. Jų manymu, savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis veikia atgyvenusiais sovietiniais metodais – dirba tik tada, jeigu Vyriausybė duoda pinigų.
Pasak opozicijos, V.Laurinaitis ir S.Šeputis socialinius reikalus sprendžia nekompleksiškai ir neišmintingai – nederina nei su įstaigų kolektyvais, nei su vietos bendruomenėmis. Taip valdantieji rajono žmonėms sukuria nestabilumo aplinką, kuri tik skatina emigraciją.
Spaudos konferenciją dėl nepritarimo savivaldybės valdžios 2016 metų veiklos ataskaitai surengę opozicijos lyderė, konservatorė Sandra Tamašauskienė, jos pavaduotojai liberalai Algirdas Gečas, Arvydas Jakas ir Kontrolės komiteto pirmininkas, konservatorius Zigmantas Jaunius pristatė opozicijos kuriamą alternatyvią savivaldybės vystymo programą.
Nekompleksiniai, neišmintingi sprendimai
Opozicijos nariai aiškino, kodėl paskutiniame savivaldybės Tarybos posėdyje nepritarė savivaldybės mero ir adminsitracijos direktoriaus veiklos ataskaitoms.
Pasak S.Tamašauskienės, Šilutės rajono savivaldybė stagnuoja dėl nekompleksinių ir dažnai neišmintingų mero, administracijos direktoriaus bei valdančiųjų koalicijos veiksmų, todėl rajone nemažėja, bet daugėja problemų: netramdoma emigracija, auga paslaugų socialinės rizikos šeimoms poreikis.
Nekompleksiniu ir neišmintingu sprendimu opozicijos politikai pavadino valdančiųjų užsispyrimą pelningai dirbantį Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą prijungti prie Šilutės ligoninės. Rezultatas – Šilutės PSPC darbuotojai neužtikrinti įstaigos perspektyva, laukia teisminio verdikto dėl tokios reorganizacijos teisėtumo.
Pasak opozicijos atstovų, neišmintinga apjungti dviejų skirtingų lygių sveikatos priežiūros įstaigas, nes toks veiksmas prieštarauja Sveikatos apsaugos ministerijos politikai.
Opozicijos nariai valdančiuosius kaltino visišku nesiskaitymu ne tik su opozicija Taryboje (savivaldybės Taryboje iš 25 mandatų opozicija turi 8), bet ir su visuomene. Nesitariant su bendruomenėmis buvo nuspręsta reorganizuoti Traksėdžių, Gardamo, Pašyšių mokyklas. Tik sujudus visuomenei valdžia buvo priversta bent formaliai bendrauti. Tada pavyko iš dalies išsaugoti mokyklas Traksėdžiuose ir Gardame.
Neatsiklaususi bendruomenės nuomonės valdžia vos neiškraustė Saugų vaikų darželio į mažamečiams vaikams visiškai nepritaikytas Saugų pagrindinės mokyklos patalpas, esančias prie judraus krašto kelio, netoli degalinės. Tik dėl bendruomenės pasipriešinimo (ji surašė argumentuotus raštus įvairioms institucijoms) valdžia apsisprendė darželinukų niekur neperkeli.
Opozicijos nariams nepriimtina, kad reorganizuodama ir naikindama mokyklas kaimiškose gyvenvietėse, valdžia kalba tik apie sutaupytas lėšas, bet visiškai nesirūpina gyvenviečių perspektyva: kaimuose naikinami paskutiniai kultūros ir švietimo židiniai, nebelieka prasmės seniūnijose gyventi jaunoms šeimoms.
Stoja projektai, nes „Vyriausybė nedavė“…
Pasak opozicijos, į neviltį varo savivaldybės vadovų stagnatoriška, sovietmečio metodais pagrįsta investicijų vystymo politika. S.Tamašauskienė priminė, jog savivaldybės meras V.Laurinaitis Tarybos posėdyje išvardijo daug metų puoselėtus investicinius projektus, kurie sustabdyti. Vyriausybė neduoda lėšų Šilutės sporto ir sveikatingumo komplekso, Rusnės apžvalgos bokšto statyboms, vėl stringa estakados statyba ant Rusnės kelio.
„Valdančioji dauguma su meru V.Laurinaičiu savivaldybę valdo jau pusę kadencijos, bet nesugebėjo pradėti nė vieno naujo investicinio projekto“, – taip mano A.Jakas. Jis priminė, kad lygiai prieš 10 metų – 2007 metų balandžio 12 dieną – baigėsi jo, kaip mero, darbas. Politikas kalbėjo, kad būdamas rajono vadovu jis rūpinosi būsimomis investicijomis: visada buvo planų, ką galima pasiūlyti rajonu besidomintiems investuotojams. Tuo tarpu šiandien jokių investicinių planų, kurie galėtų būti įgyvendinami be Vyriausybės finansavimo, valdžia neturi – jie tiesiog neparengti.
A.Jakas piktinosi, kad ignoruojamas jo pasiūlymas modernizuoti rajono gatvių apšvietimą, pasitelkus investuotojus. Pasak politiko, gatvių apšvietimo modernizavimą ir ekploatavimą perdavus investuotojams, miestas ir rajono gyvenvietės galėtų būti apšviestos tokiomis pat, kaip yra dabar, ar net mažesnėmis išlaidomis, tik modernia įranga. A.Jako nuomone, Savivaldybė turi mokėti už paslaugą – už apšviestas gatves, turi numatyti, kiek lėšų tam skirs, ir skelbti konkursą. Tačiau dabartinė valdžia ketina pati imtis apšvietimo modernizacijos. Politiko nuomone, taip elgiamasi siekiant, kad modernizacijos darbai atitektų „saviškių bendrovei“.
A.Jakas nesupranta, kodėl valdžioje neranda atgarsio jo pasiūlymas vieningu paketu savivaldybės biudžetinėms įstaigoms pirkti elektrą aukcionuose iš privačių tiekėjų. Taip būtų galima sutaupyti apie 20 proc. elektros energijai skirtų pinigų.
Lygiai taip pat savivaldybės vadovai negirdi raginimo nebenaudojamus bendrabučius tvarkyti viešos ir privačios partnerystės pagrindu. Tokiu būdu šeimos, ypač – jaunos, būtų aprūpintos socialiniu būstu.
A.Jako teigimu, savivaldybės valdžia visiškai nesidomi siūlymais šilumos gamybai naudoti geoterminę energiją.
Kurs alternatyvią rajono vystymo programą
Spaudos konferencijos pabaigoje opozicijos atstovai sakė, kad jie imsis ruošti alternatyvią savivaldybės vystymo programą.
Pasak S.Tamašauskienės, programa bus pristatyta dalimis iki savivaldybės Tarybos vasaros atostogų. Opozicijos politikai pasiskirstė programą rengti pagal kompetenciją: ekonominę ir finansų dalį rengs A.Jakas, švietimo ir sporto – S.Tamašauskienė ir A.Gečas, o į rajono kultūros problemas gilinsis ir siūlymus teiks Z.Jaunius.
Savivaldybės Tarybos opozicijos politikai nepaneigė prielaidos, kad jų parengta programa gali tapti reikšminga būsimai valdančiajai koalicijai. Kas žino, kiek dabar valdančiojoje koalicijoje yra politikų, nepatenkintų nebepopuliarių partijų lyderių vadovimu? Kita vertus, nebe už kalnų ir nauji savivaldos rinkimai.