Originaliai pasveikinti Švėkšną su 515-uoju gimtadieniu sugalvojo Švėkšnos neįgaliųjų draugijos nariai su vadove Ingrita Riteriene. Darbštieji švėkšniškiai skaičiais 515 jau nuo Vasario 16-osios papuošė prie bažnyčios stovėjusią trispalvę širdį.
„Kovo 8-ąją Švėkšnos gimtadienis, taip ekspromtu sugalvojome miestelį pasveikinti“, – „Šilutės naujienoms“ sakė I.Riterienė.
Margučiais puoš medį
Kaspinėliais iš Lietuvos valstybės vėliavos spalvų padabinta širdis miestelį puošia jau nuo Vasario 16-osios. Lietuvos šimtmečiui skirtą kompoziciją pagamino Švėkšnos neįgalieji.
I.Riterienė pasakojo, kad širdis pagaminta iš metalo karkaso ir apipinta eglišakiais. Pagrindinis šios kompozicijos akcentas – geltonos, žalios ir raudonos spalvos kaspinėliai. Būtent juos draugijos nariai gamino ilgiausiai, nes reikėjo apie 300 šių puošybos elementų.
Kovo 8-ąją visas pasaulis šventė Tarptautinę moters dieną, o švėkšniškiai ir 515-ąsias savo miestelio įkūrimo metines.
Norėdami pasveikinti savo miestą, neįgalieji ant trispalvės širdies pridėjo skaičius, žyminčius Švėkšnos sukaktį.
Kol kas neaišku, kiek laiko trispalvė širdis stovės šalia bažnyčios, tačiau švėkšniškiai jau ruošiasi Velykoms, kurios bus švenčiamos balandžio 1 dieną. I.Riterienė prasitarė, kad penktadienį draugijos nariai važiavo parsivežti Velykų medį, kuris miestelį puoš didžiausios pavasario šventės metu.
„Bijome, kad orai atšils ir neis įvažiuoti į mišką, todėl skubame parsivežti medį, kurį dovanoja žmogus iš savo žemės“, – sakė I.Riterienė. Parvežtas medis stovės šalia bažnyčios ir lauks, kada bus papuoštas margučiais.
Primename, kad pernai Velykų medis Švėkšnoje tapo tikru traukos centru. Pažiūrėti įspūdingai margučiais papuošto medžio važiavo žmonės ne tik iš Šilutės rajono, bet ir visos Lietuvos.
Ant vieno medžio Švėkšnos neįgalieji sukabino 7551 tuščiavidurių margučių. Šis skaičius buvo užfiksuotas ir Lietuvos rekorduose. Pernai I.Riterienė sakė, kad pasiekti rekordo nesitikėjo ir šiuo įvertinimu buvo nustebinti patys.
Ar bandys švėkšniškiai pagerinti pernykštį rekordą šiemet? Šioje vietoje Ingrita palieka intrigą ir šio fakto neišduoda…
Švėkšna vilioja jaunavedžius ir filmų kūrėjus
Kaip rašo sveksnosnaujienos.lt, laikantis istorijos mokslo tradicijos, gyvenvietės atsiradimo metais laikomi tie, kuriuose pirmą kartą ji paminėta rašytiniuose šaltiniuose. Remiantis tokiu principu, Švėkšnai šiemet sukanka 515 metų.
Tad minėdami Tarptautinę moters dieną, švėkšniškiai galėjo sveikinti ne tik savo mylimas moteris, bet ir vieni kitus su miestelio gimtadieniu. Švėkšnos vietovės pavadinimas aptiktas „Codex Menicensis Seu Samogitiae Diecesis“ dokumentų rinkinyje. Čia Švėkšnos vietovardis paminėtas Linkuvos bažnyčios 1503 m. kovo 8 d. fundacijos ir dotacijos akte.
Švėkšna – buvęs Rytų Prūsijos ir Didžiosios Lietuvos pasienio miestelis. Miestelio urbanistinė struktūra, architektūra ir pastatai skiriasi nuo Klaipėdos krašto miestelių. Švėkšna ir šiandien yra išskirtinė vieta ne tik todėl, kad ji apsupta turtingos ir įdomios praeities. Ji žavi ir nuostabia gamta, ir architektūriniais paminklais bei iš čia kilusiais garsiais žmonėmis.
Su Švėkšna susijęs ir grafų Pliaterių vardas. Pačiame miestelio centre yra akmenimis grįsta turgaus aikštė, kurioje kiekvieną ketvirtadienį verda prekyba. Miestelis garsus aukščiausia rajone 65 m dvibokšte, raudonų plytų bažnyčia bei XVIII a. įkurtu grafų Pliaterių parku su įspūdinga liepų alėja, vila, tvenkiniais ir skulptūromis. Miestelio architektūra vilioja jaunavedžius ir lietuviškų filmų kūrėjus.